Vis labiau populiarėjantys keturračiai kelia ir nemažai diskusijų gamtosauginiais klausimais – ar jiems galima važinėti miškais, ar riedėdami sunkiai pravažiuojamais keliais jie nekenkia gamtai? Tačiau specialistai prideda ir dar vieną klausimą – ar keturračių remontas vyksta pagal taisykles ir neteršia aplinkos.
„Važinėti keturračiais galima tais pačiais kelias, kaip ir kitomis transporto priemonėmis, arba specialiose trasose. Tačiau už važiavimą miško paklote ar bekele skiriamos baudos, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą. Džiugu, kad tokių nedrausmingų vairuotojų mažėja. Tačiau yra kita medalio pusė – keturratis – mažesnė ir iš pirmo žvilgsnio paprastesnė transporto priemonė negu lengvasis automobilis, tad vairuotojams kartais kyla noras jį susiremontuoti patiems“, – pastebti Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis ir pabrėžia – jei nusprendėte remontuoti patys, pasirūpinkite tinkamu atliekų sutvarkymu. Tam yra labai svarbi priežastis – keturračiuose, kaip ir automobiliuose, esančios detalės, baigusios savo gyvavimo ciklą ir tapusios atliekomis, yra degios ir toksiškos, gali pakenkti tiek žmonėms, tiek aplinkai.
„Keturračiams, kaip ir automobiliams, prireikia remontuoti ar keisti akumuliatorius, amortizatorius, padangas ar kitas dalis. Galima savo transporto priemonę patikėti atsakingam autoservisui, galima remontuoti patiems. Tačiau svarbiausia būti tikriems, kad visomis pavojingomis atliekomis bus pasirūpinta tinkamai“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) atstovė Vitalija Sičiūnienė.
Daugelį detalių galima perdirbti
V. Sičiūnienė paaiškina, kad vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių – variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva, nes joje yra švino, kadmio ir arseno, o vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Alyvos ir metalo yra ir transporto priemonių filtruose bei amortizatoriuose, o akumuliatorius yra toksiškas dėl jo sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų.
„Atliekų tvarkytojai gali pasirūpinti, kad užterštas tepalas būtų tinkamai perdirbamas ir vėl naudojamas kaip tepalinė ar hidraulinė automobilių alyva. Perdirbamos ir beveik visos seno akumuliatoriaus dalys, be to, tai – atlieka, turinti teigiamą rinkos vertę ir už jos perdavimą atliekų tvarkytojams galima gauti atlygį. Metalą ir padangas taip pat galima daug kartų perdirbti ir tokiu būdu taupyti gamtos išteklius bei energiją“, – sako V. Sičiūnienė.
O tiems, kurių keturratis jau atitarnavo, V. Sičiūnienė primena, kad ardyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) patiems yra draudžiama – tai daryti gali tik leidimą ir specialių žinių turintys fiziniai bei juridiniai asmenys.
Skatina autoservisus rūšiuoti
Pakartotinai panaudotos gali būti transporto priemonių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai ir kitos dalys. Kai dalys netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi būti perdirbamos ir kuo mažiau jų pašalinama. Aliuminio ratlankiai, ašys ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje.
GIA ir EGIO skatina autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, todėl kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą. Informaciją apie ENTP ir tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo automobilio paėmimo, galima tinklapyje www.autotvarkymas.lt.
Nuotrauka – Pixabay.com.
