Nemaža dalis lietuvių neįsivaizduoja vasaros be žygių baidarėmis. Tačiau tradicine jau tapusi veikla neretai baigiasi nuostoliais – paskendusiais mobiliaisiais telefonais, laikrodžiais, akiniais, batais ar kitais daiktais. Baidarių verslo atstovai teigia, kad baidarių entuziastai niekaip nepasimoko, o gamtos apsaugos specialistai apgailestauja, kad vandens telkiniuose pamesti daiktai kenkia aplinkai.
14 metų veikiančios įmonės „Pipiro baidarės“ atstovas Vilius Kareiva pasakojo, kad kiekvieną baidares besinuomojančią plaukikų grupę įspėja apie galimus pavojus.
„Žmonių saugumas jų pačių rankose, tačiau ir gelbėjimosi liemenes nori vilkėti ne visi. Visada patariame į baidarę neimti vertingų daiktų, o jei pasiima, susipakuoti juos į specialius maišelius, kurie nepraleidžia vandens ir neskęsta, akinius prisitvirtinti virvelėmis. Taip pat įspėjame, kaip plaukti saugiai ir kur gali būti srovių. Tačiau kasmet būna tas pats – kai kurie žmonės plaukdami baidarėmis apsiverčia, o daiktai peršlampa, paskęsta arba nuplaukia tolyn“, – pasakojo V. Kareiva.
Jis pridūrė, kad tokiu pat keliu į vandenį patenka ir buteliukai, skardinės, maisto pakuočių atliekos. Žmonės jas laiko baidarėje, tačiau šiai apvirtus, kartu su vertingais daiktais į vandenį išplaukia ir šiukšlės.
Išvardijo žygyje reikalingiausius daiktus
Baidares pamėgusiems žmonėms V. Kareiva pataria įvertinti visas rizikas ir apsirūpinti gelbėjimosi liemenėmis, specialiais maišais, virvėmis, juoba, kad pasiūlai plečiantis visa tai galima ne tik išsinuomoti, bet ir įsigyti už prieinamą kainą.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos atstovė Vitalija Sičiūnienė konkrečiai įvardijo, kokią žalą gamtai padaro upėje ar ežere paskendęs mobilusis telefonas, išmanusis laikrodis, automobilio raktas su baterija ar kitas elektronikos prietaisas, kuris būna dažnas žygio baidarėmis palydovas.
„Vandenyje paskendus bet kokiam elektronikos prietaisui, ličio jonų ar paprastai baterijai į aplinką išsiskiria juose esantys sunkieji metalai – litis, cinkas ir kiti, – o kai kurie iš jų itin pavojingi. Pavyzdžiui, švinas ar kadmis gali net pažeisti nervų sistemą ir smegenis. Taip pat gali išsiskirti rūgščių ir kitų kenksmingų, toksiškų, aplinką teršiančių medžiagų“, – teigia V. Sičiūnienė.
Elektroniką pataria saugoti ir naudoti kuo ilgiau
Todėl mobiliuosius telefonus, išmaniuosius laikrodžius ir bet kuriuos kitus elektronikos prietaisus patariama saugoti ir naudoti kuo ilgiau, o jiems atitarnavus – atiduoti specializuotiems atliekų tvarkytojams.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai bus testuojami. Tinkamus bus bandoma prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai.
Jeigu senos elektronikos ir technikos suremontuoti nepavyks, tada įrenginiai bus perdirbami, kad vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą. Elektronikos prietaisams pagaminti reikia daug įvairių žaliavų: metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos, o beveik visas šias medžiagas galima panaudoti pakartotinai.
Elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Nuotrauka – Pixabay.com
