Prekybos vietose kiekvieną rugpjūtį įsisuka mokyklinių prekių vajus. Tačiau ar tikrai kasmet reikia naujo penalo, kompiuterio ar kitokių, greit nenusidėvinčių daiktų? Aplinkos apsaugos specialistai tvirtina, kad prieš mokslo metų pradžią – puikus laikas moksleivius pratinti prie tvaraus gyvenimo principų.
„Vartotojiškumo mažinimas reiškia, kad bus prikaupiama mažiau atliekų. Vaikai yra mūsų ateitis, todėl atsakingas požiūris į vartojimą ir daiktų ilgesnį naudojimą turi būti pradėtas formuoti kuo anksčiau. Priešmokyklinio apsipirkimo metas – itin tinkamas laikas pasikalbėti su vaikais, kokių jiems daiktų iš tikrųjų reikia, o kokie dar gali būti tinkami naudoti, papasakoti apie ekologiją, antrinį daiktų panaudojimą. Taip vaikai išmoks atsakingo požiūrio, patys įsitrauks į aplinkosaugą“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Aplinkos apsaugos specialistai ypač atkreipia dėmesį į ilgesnį elektroninių daiktų naudojimą. Kompiuteris, planšetė, skaičiuotuvas, stalinė lempa, šviečiantis gaublys ar kuprinė su USB jungtimi moksleiviui tikrai gali tarnauti ilgiau nei vienus mokslo metus. Jeigu tokie daiktai sugenda, tvariausia juos atiduoti sutaisyti ir po to naudoti toliau. O kartais gali pakakti tiesiog pakeisti išeikvotas baterijas.
Prieš perkant naują daiktą – pamoka, kaip atsisveikinti su senu
Žinoma, kažkada ateis metas, kai teks vaikui nupirkti naują kompiuterį ar stalinę lempą. Tačiau prieš įsigyjant naujus daiktus, pravartu vaikams paaiškinti, kaip reikėtų atsisveikinti su senais, nebenaudojamais. Savo atžaloms svarbu suteikti žinių apie atliekų rūšiavimą ir papasakoti, kad dar tinkamus naudoti daiktus galima kam nors padovanoti ar parduoti.
Itin svarbu nuo mažens vaikams akcentuoti, kokią žalą aplinkai daro ne vietoje išmestos atliekos. Pavyzdžiui, į bendrą atliekų konteinerį išmestas nebeveikiantis skaičiuotuvas su baterijomis pateks į sąvartyną, ten jis nesuirs, o iš jo, kaip ir iš bet kokio kito elektronikos prietaiso, į aplinką išsiskirs jame esantys žmonių sveikatai ir gamtai pavojingi sunkieji metalai – litis, cinkas, švinas, kadmis. Taip pat gali išsiskirti rūgščių ir kitų kenksmingų, toksiškų, aplinką teršiančių medžiagų.
Prie vaikų ugdymo prisideda ir aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam“, kasmet vykstantis šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse bei įmonėse. Projekto metu renkamos elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos.
Vykdant 2020-2021 mokslo metų „Mes rūšiuojam“ projektą iš švietimo įstaigų buvo surinkta 265 tonos elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 8,5 tonos baterijų atliekų.
Surinktą įrangą testuoja ir bando sutaisyti
Visus nebeveikiančius ar nereikalingus elektronikos prietaisus, baterijas, akumuliatorius taip pat galima atiduoti jų platinimo vietose, pristatyti atliekų tvarkytojams arba juos išsikviesti, arba pristatyti į regionines atliekų tvarkymo aikšteles.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje www.manrupirytojus.lt.
„Man rūpi rytojus“ komandos iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai bus testuojami. Tinkamus bus bandoma prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai.
Jeigu senos elektronikos ir technikos suremontuoti nepavyks, tada įrenginiai bus perdirbami, kad vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą. Elektronikos prietaisams pagaminti reikia daug įvairių žaliavų: metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos, o beveik visas šias medžiagas galima panaudoti pakartotinai.
Nuotrauka – Pexels.com
