Miestams planuojant šildymo sezono pradžią, o ekspertams įspėjant dėl rekordinių kainų, pavojaus varpais skambina ir aplinkosaugos specialistai – baiminamasi, kad kasmet neteisėtai deginamos automobilių alyvos, kuri užteršia aplinką, kiekiai gali dar labiau išaugti ir pataria, kaip prisidėti prie šios problemos sprendimo.
Naudota automobilių alyva yra laikoma pavojinga atlieka, todėl draudžiama ją šalinti kartu su komunalinėmis ar kitomis atliekomis ir deginti, o už neteisėtus veiksmus gresia baudos. Tačiau nepaisant to, didelis kiekis panaudoto tepalo kasmet būna sudeginamas šildant patalpas.
Į šalies vidaus rinką kasmet pateikiama daugiau nei 20 tūkst. tonų alyvos, tačiau jos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis daugelį metų išlieka itin mažas – oficialiai jos sutvarkoma mažiau nei trečdalis.
Vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 21 912 tonos alyvos, o surinkta ir perdirbta tik 27,5 proc., skaičiuojant nuo patiekto kiekio.
„Statistika rodo, kad ne visi rinkos dalyviai laikosi teisės aktų ir tinkamai pasirūpina, kad panaudota automobilių alyva būtų tinkamai sutvarkyta. Alyvos atliekų tvarkymo problema mūsų šalyje išryškėja atšalus orams. Jau praėjusiais metais energijos kainos pasiekė neregėtas aukštumas, o šiemet žiema prognozuojama finansiškai dar sunkesnė, tad kitais metais, tikėtina, turėsime dar prastesnius šios pavojingos atliekos tvarkymo rodiklius“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva yra vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių. Dėl alyvos atliekų deginimo į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų sveikatai. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas į aplinką išsiskiria anglies dioksidą (CO2), kuris skatina klimato atšilimą, bei sunkiuosius metalus – kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azotą. Be to, vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir tapti ne tik vandens, bet ir žemės taršos objektu.
Ragina rinktis atsakingus specialistus
„Daugiausia alyvos atliekų susidaro autoservisuose, o už vienos tonos variklio, pavarų dėžės ir tepamosios naudotos alyvos perdavimą atliekų tvarkytojui gali tekti mokėti iki kelių šimtų eurų. Dėl to veiklos nedeklaruojantys, veiklos apimtis slepiantys ir teisės aktų laikytis nelinkę automobilių remonto ūkio subjektai netvarko šių atliekų, jas perduoda neteisėtai arba tiesiog panaudoja patalpoms šildyti. Dažniausiai automobilių savininkai alyvą keičia autoservisuose, tad reikėtų rinktis tokius specialistus, kurie tinkamai rūpinasi atliekomis. Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti https://atliekos.lt/autoservisai/“, – pataria V. Masalienė.
Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad atliekos būtų tvarkomos taip, jog būtų taupomi gamtos ištekliai ir saugoma aplinka. Alyvos atliekos yra perdirbamos taip, kad būtų gaunama bazinė alyva, iš kurios vėliau pagaminama tepalinė ar hidraulinė alyva, naudojama automobiliams bei kitoms reikmėms.
GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei aplinkai draugišką veiklą.
Nuotrauka – Pixabay.com.
