Litis ir kobaltas – metalai, apie kurių egzistavimą retai kada susimąstome, bet be jų šiuolaikinis pasaulis būtų sunkiai įsivaizduojamas, o dažnai dėl savo vertės jie prilyginami auksui. Mat litis ir kobaltas yra naudojami ličio jonų baterijų gamybai, o be jų neveiks dauguma kasdien naudojamų prietaisų, pavyzdžiui, mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai, grojantys, šviečiantys ar judantys žaislai, sustos ir elektromobiliai. Tiesa, pasak specialistų, nors litis ir kobaltas suteikia šiuolaikiniam žmogui daugybę galimybių, šių metalų išgavimas kelia ir daug problemų.
Litis – sidabro spalvos, minkštas metalas, kurį net galima perpjauti peiliu. Kobaltas gali būti pilkos, sidabrinės ar mėlynos spalvos ir turi magnetinių savybių.
„Daugiausiai ličio iškasama Australijoje ir Čilėje. Nors ličio išgavimo procesas yra taršus, bet iš jo gaminamų baterijų pridėtinė vertė yra didesnė. Apie 60 proc. kobalto išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur egzistuoja žmonių, ypač vaikų, išnaudojimas, aplinkos tarša yra milžiniška, tad jo išgavimo klausimą reikėtų spręsti globaliai. Be to, reikia užtikrinti, kad po išgavimo gaminant baterijas būtų naudojama kuo žalesnė energija, taip būtų bent iš dalies kompensuojama gamtai padaryta žala, o baterijų pridėti vertė išaugtų“, – teigia Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė Nino Inasaridze.
Be to, pasak N. Inasaridze, ličio ir kobalto atsargos yra ribotos, o mokslininkai jau perspėja dėl galimo šių žaliavų stygiaus ateityje.
„Todėl, siekiant sutaupyti kuo daugiau šių išteklių, labai svarbu nebetinkamas naudoti baterijas perdirbti ir iš jų atgautas vertingas medžiagas panaudoti naujiems gaminiams. Baterijas taip pat galima panaudoti pakartotinai, pavyzdžiui, iš panaudotų elektromobilių baterijų yra gaminami elektros kaupikliai “, – sako N. Inasaridze.
Pažeistos baterijų atliekos kelia pavojų
Norint prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo, aplinkos taršos mažinimo ir išteklių taupymo, panaudotas baterijas reikėtų perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams, o ne išmesti į šiukšliadėžę ar nugrūsti į stalčių.
Be to, pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos atstovės Vitalijos Sičiūnienės, perdavę panaudotas baterijas atliekų tvarkytojams gyventojai gali ir apsisaugoti nuo galimų nelaimingų atsitikimų.
„Ličio jonų baterijos, naudojamos pagal paskirtį, yra visiškai saugios. Tačiau baterijų sudėtyje esantys litis, kobaltas ir nikelis yra degios medžiagos, todėl įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ar sprogti. Negana to, į šiukšliadėžę išmestos baterijos patenka į sąvartynus, kur irdamos skleidžia žmogui ir gamtai žalingas medžiagas“, – sakė V. Sičiūnienė.
Kad taip nenutiktų, nebereikalingas buityje naudojamas baterijas galima atnešti į specialias talpas prekybos centruose ir biuruose.
Už atliekas gali būti sumokama
Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius, elektromobilių baterijas bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažniausiai yra vertingos ir už jas atliekų turėtojui sumokama. Informaciją apie įvairias atliekas, jų pridavimo galimybes ir tvarkymą galima rasti vienoje vietoje – svetainėje www.atliekos.lt.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima projekto „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Nuotrauka – Canva.com.
