Trumpai pasidžiaugę dėl Lietuvoje didėjančio skaičiaus nebevažiuojančių automobilių, su kuriais šeimininkai atsisveikina pagal visas taisykles, specialistai ir vėl į ateitį žvelgia su nerimu. Birželį, pasibaigus kompensacijoms už sunaikinimui priduotą seną taršų automobilį, tokių transporto priemonių statistika drastiškai smuko žemyn. Tad vėl nuogąstaujama dėl jų daromos žalos ir stojančios žiedinės ekonomikos vystymosi.
Vį „Regitra“ duomenys rodo, pernai Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai, o iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą – tai didžiausia dėl šios priežasties išregistruotų automobilių dalis per pastaruosius kelerius metus. Šiemet išregistruotų baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą automobilių skaičius nuosekliai augo pirmus penkis metų mėnesius. Ypač daug jų buvo gegužės mėnesį – beveik 4 tūkst. Tačiau birželį pranešus apie sunaikinimą išregistruota daugiau nei du kartus mažiau automobilių – 1778.
„Birželį dvigubai smukęs sunaikintų automobilių skaičius sutapo su kompensacijų už taršių automobilių sunaikinimą pabaiga. Kol kas nėra aišku, ar ateityje bus lėšų atnaujinti kompensacijas, todėl, tikėtina, kad viešose erdvėse pradėsime matyti daugiau eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP), kurių šeimininkai jų neatiduoda sunaikinti taip prisidėdami prie taršos mažinimo, o laukia kol vėl galės pretenduoti į finansines paskatas“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir Jankoit.
Naujus įpročius būtina užtvirtinti
V. Jankoit įsitikinęs, kad gyventojai vis labiau įsigilina į tvaraus gyvenimo būdo principus ir jau gana gerai supranta, kodėl verta tinkamai atsisveikinti su senais automobiliais, nebereikalingais daiktais bei keisti vartojimo įpročius. Tačiau, pasak V. Jankoit, norint išlaikyti teisingą kryptį ir užtvirtinti naujus įpročius, būtinas tęstinumas tiek šviečiant, tiek skatinant gyventojus.
„Kad imtųsi veiksmų ir integruotų į savo kasdienybę tvaraus gyvenimo būdo principus, vieniems pakanka laiku suteikti informaciją apie tai, kokią žalą aplinkai daro netinkamai tvarkomos atliekos, kitiems reikia ir finansinio paskatinimo. Tikiu, kad tokios priemonės, kaip kai kurių savivaldybių reguliariai skelbiami sąrašai nebevažiuojančių automobilių, kurie bus nutempiami, jei neatsiras šeimininkai, Aplinkos ministerijos sprendimai paprastinti atsisveikinimo su ENTP sąlygas ar skiriamos kompensacijos padeda užtvirtinti supratimą, jog bet kokie nebereikalingi daiktai, tarp jų ir nebevažiuojantys automobiliai, turi patekti pas atliekų tvarkytojus, o sąlygos gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas Lietuvoje yra nuolat tobulinamos“, – įsitikinęs V. Jankoit.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė priminė, kokios žalos gali pridaryti netinkamai tvarkomos automobilių atliekos ir kaip jos gali pasitarnauti, jeigu yra tvarkomos tinkamai.
„Gana didelė dalis automobilių detalių, baigusios savo gyvavimo ciklą, tampa pavojingomis atliekomis, o iš techniškai netvarkingų aikštelėse stovinčių automobilių dažnai ant žemės išbėga įvairūs skysčiai. Pavyzdžiui, panaudota alyva yra priskiriama prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių, nes jei į aplinką patenka vos vienas litras alyvos, gali būti užterštas net milijonas litrų vandens ir didžiulis plotas žemės. Iš senų akumuliatorių į aplinką gali patekti sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų“, – teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Perdirbtos atliekos grįžta į rinką
Tiesa, pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, jeigu ENTP, atskiros automobilių detalės ar panaudota alyva patenka pas teisėtus atliekų tvarkytojus, visa tai tampa vertingu žaliavų rinkiniu.
Akumuliatorių, amortizatorių, metalų atliekos yra pačios vertingiausios, nes jose slepiasi daugiausia brangių medžiagų, kurias galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Alyvą perdirbti galima neribotą kiekį kartų ir gauti žaliavą, kuri gali būti vėl panaudota, pavyzdžiui, tepalinei ar hidraulinei alyvai paruošti. Perdirbti arba panaudoti energijai gauti galima ir kitas automobilių atliekas: senas padangas, įvairias salono dalis, filtrus, plastikus, gumas, stiklus. Dėl to transporto priemonių atliekų perdirbimas yra labai svarbus, nors ir sudėtingas procesas, o ENTP ardymu užsiimti gali tik leidimus šiai veiklai turintys fiziniai ir juridiniai asmenys. Beje, pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai, panaudotos bei perdirbtos, nes teisėtai pašalinti galima vos 5 proc. šių atliekų.
Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl ENTP pridavimo legaliems automobilių ardytojams bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas neeksploatuojamas transporto priemones bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.
GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
