Be mobiliojo telefono – nė žingsnio. Tokia šių laikų kasdienybė, o kai kurie žmonės turi net ne vieną telefoną. Tiesa, nebūtinai visais ir naudojasi, nes kai kurie pasenę ar sugedę guli kur nors stalčiuje. Aplinkosaugos specialistai ragina nekaupti nebereikalingų telefonų, o atiduoti juos perdirbti. Daugelį gali nustebinti tai, kiek vertingų medžiagų slepiasi be veiklos dūlančiuose telefonuose ir kaip visa tai gali prisidėti prie švarios aplinkos puoselėjimo.
Pavyzdžiui, standartiniame telefone „iPhone“ yra apie 0,018 g aukso, 0,34 g sidabro, 0,015 g paladžio ir šiek tiek platinos, o iš viso viename išmaniajame telefone galima rasti 40 medžiagų iš periodinės cheminių elementų lentelės.
„Iš pirmo žvilgsnio toks medžiagų kiekis gali pasirodyti nedidelis, tačiau reikia nepamiršti, kiek visame pasaulyje susidaro atitarnavusių telefonų. Skaičiuojama, kad vien pernai jų buvo apie 5,3 mlrd. vienetų. O, pavyzdžiui, auksą, reikalingą vienam žiedui pagaminti, galima surinkti iš 88 telefonų. Taigi, nebereikalingų telefonų perdirbimas atveria naujas galimybes – atgaunama daug vertingų medžiagų, kurias galima panaudoti naujiems gaminiams“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Perdirbama – vos penktadalis telefonų
Deja, tik penktadalis nebereikalingų telefonų perdirbama, todėl aplinkosaugos specialistai ragina telefonų nekaupti ir nemesti į mišrių atliekų konteinerius, o kam nors atiduoti arba parduoti, kad šie grįžtų į rinką ir būtų toliau naudojami. Jei naudoti jie nebetinkami – atnešti į elektronikos atliekų priėmimo vietas arba artimiausių prekybos centrą, kur stovi smulkiai elektronikai skirtos specialios talpos.
„Telefoną žmonės paprastai keičia kas porą metų. Tačiau pratęsę telefono gyvavimo laiką galime ženkliai prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Nes kai išmanusis telefonas naudojamas septynerius, o ne du su puse metų, yra sutaupoma apie 100 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Prie švaresnės aplinkos puoselėjimo galime prisidėti ne tik prailgindami prietaisų naudojimą, bet ir įtraukdami juos į žiedinės ekonomikos ratą – tai perdirbdami atliekas ir atgaudami vertingas medžiagas gali padaryti teisėti atliekų tvarkytojai. Tad turėtume pasirūpinti, kad visi mums nebereikalingi elektronikos prietaisai ir baterijos atsidurtų pas juos“, – teigia V. Masalienė.
Išmesti į elektronikos atliekų talpas arba tiesiogiai perduoti atliekų tvarkytojams reikėtų ir visus telefonų priedus – ausines, kroviklius, atsarginius maitinimo šaltinius ir pan., nes ir juose, kaip ir kituose elektronikos prietaisuose, yra vertingų medžiagų, kurias perdirbant galima atgauti, ir taip taupyti gamtos išteklius.
Elektronikos atliekose – gamtai ir žmogui pavojingos medžiagos
V. Masalienė primena ir tai, kas nutinka, jei tinkamai nepasirūpiname elektronikos atliekomis. Iš ne vietoje išmestų, paliktų, mechaniškai pažeistų elektronikos prietaisų į aplinką išsiskiria tiek žmogui, tiek gamtai pavojingos medžiagos: sunkieji metalai, plastikai, šiltnamio efektą sukeliančios dujos, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galintys švinas ir kadmis. Baterijose yra nikelio, kobalto, ličio, kurie priskiriami prie labai degių medžiagų. Todėl įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Nuotrauka – canva.com.
