Tvarumas apsimoka ar ne? Atsakymą į šį klausimą pateikia VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“, jau trečius metus iš eilės suorganizavęs konferenciją „Tvarumas, kuris apsimoka 2023“. Kaip rodo renginyje dalyvavusių įmonių atstovų pavyzdžiai, tvarumas – tai ne tik papildomi reikalavimai, bet ir galimybė įveikti šių dienų verslo iššūkius bei paversti juos finansine nauda.
Šiemet renginys subūrė verslo vadovus, kuriuos vienus pirmųjų palietė nauji ES tvarumo reikalavimai (angl. CSRD, ESRS). Tvarumo ekspertai, mokslininkai ir valstybės institucijų atstovai jiems pristatė galimybes, kaip efektyviai spręsti pirmuosius su tvarumo reikalavimais susijusius iššūkius bei konkrečiais pavyzdžiais parodė, kad tvarumas netgi gali atsipirkti.
„Tyrimai rodo, kad investicijų į taršos mažinimą grąža gali siekti iki 88 proc., tvari veikla sumažina kapitalo kainą, pagerina našumą, padidina akcijų vertę ir leidžia brangiau įkainoti parduodamus produktus, o pirkėjai mieliau renkasi tvariai sukurtus produktus net jei jie kainuoja daugiau. Be to, investicija į tvarumą atsiperka nebūtinai finansiškai, bet kuria pridėtinę vertę jūsų įmonės įvaizdžiui, darbuotojams ir visuomenei.
Tačiau dar prieš kelerius metus nemažai verslo atstovų buvo įsitikinę, kad tvarumas apsimoka tik labai ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu iš viso apsimoka. Supratimas apie tvarumą ir jo naudą buvo miglotas ir dažnai apsiribodavo pavieniais sprendimais. Be to, tvarumą daugelis suvokdavo skirtingai. Šiemet įsigaliojusi ES direktyva ir ataskaitų teikimo standartas viską sudėliojo į lentynėles. Bet iškilo kita problema – informacijos gausoje pasiklysti gali ir specialistai, tad ką bekalbėti apie tuos, kurie tik dabar pirmą kartą išgirdo apie tvarumo reikalavimus savo įmonei“, – teigia Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė Nino Inasaridze.
Kai kurios įmonės vis dar nežino, kad turės teikti privalomas ataskaitas
Naujieji tvarumo reikalavimai įsigalios palaipsniui, o ateityje vis daugiau įmonių privalės kasmet teikti informaciją aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdymo srityje. Už ateinančius finansinius metus tvarumo ataskaitas pagal naują tvarką teiks didelės viešojo intereso ir listinguojamos įmonės, tačiau joms tai nebus labai didelė naujiena, nes jos jau dabar privalo rengti socialinės atsakomybės ataskaitas.
Konferencijoje, kurioje šiemet dalyvavo apie 200 svečių, buvo siekiama atkreipti dėmesį atstovų tų įmonių, kurių jau netrukus laukia didžiausi pokyčiai. Nuo 2026 m. ataskaitas už 2025 finansinius metus turės teikti didelės įmonės, atitinkančios bent du iš trijų kriterijų (balanse nurodyto turto vertė siekia 20 mln. Eur ar daugiau, grynosios pajamos siekia 40 mln. eurų ar daugiau, turi daugiau nei 250 darbuotojų). Atkreipiame dėmesį, kad ES sprendimu įmonių dydžio ribų koregavimas, tikėtina, bus padidintas 25 proc., kad atspindėtų infliaciją. Tai reiškia, jog balanse nurodyto turto vertės bei grynųjų pajamų rodiklių dydžiai didelėms įmonėms didinami 25 proc. Šių dienų duomenimis, visoje ES tokių įmonių yra apie 50 tūkst., o Lietuvoje – daugiau nei 400.
„Šiame sąraše daugiausiai yra mažmeninės ir didmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo sektorių įmonės. Tarp jų yra įmonių, kurios labai rimtai žiūri į pokyčius ir jau yra pradėjusios ruoštis, kad atitiktų naujus reikalavimus. Tačiau nemaža dalis iki šiol nežino, kokius duomenis, kada, kokiu formatu ir kodėl turės pateikti. Deja, yra ir tokių įmonių, kurios naujus reikalavimus tiesiog praleidžia pro ausis. Priežasčių yra įvairių – vieniems reikalavimai atrodo per sudėtingi, kiti mano, kad viskam liko dar daug laiko“, – pastebi N. Inasaridze.
Tvarumo specialistų trūksta visoje ES
Tačiau N. Inasaridze priduria, kad laiko nėra likę tiek daug, kiek kai kurie įsivaizduoja. Mat tvarumo ataskaitoje turės nugulti daug įvairių įmonės duomenų, o juos pradėti fiksuoti ir rinkti reikia ne tada, kada ateina laikas pateikti ataskaitą, o gerokai iki šio termino.
„Todėl atidėti su tvarumu susijusių darbų negalima – jau dabar reikia pradėti kaupti privalomus duomenis, įsivertinti rizikas bei parengti strategiją, politiką ir tvarkas, kurias bus privaloma atskleisti. Ir tokia informacija gali skambėti labai sudėtingai, todėl patariu į priekį judėti mažais žingsniais. Atsispirti galima pasitikrinus, nuo kurių metų ir kokiu lygiu jūsų įmonė patenka į CSRD direktyvos taikymo sritį. Tada, atlikus veiklos vertinimą gali paaiškėti, kad kai ką jau dabar darote teisingai ir netgi turite tvarumo priemonių, nors gal iki šiol nė nemanėte, kad jos gali būti tvarumo dalis. Na, o paskui judėti link tvarumo turėtų būti vis paprasčiau ir paprasčiau“, – sako N. Inasaridze.
Tiesa, ji įspėja, kad dėl įsigaliojusių reikalavimų, patikimų tvarumo specialistų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tad laiku nesusiėmusios įmonės, atėjus ataskaitų teikimo laikui tiesiog gali neberasti, kas joms suteiks reikalingas paslaugas arba turės smarkiai permokėti už skubos tvarka atliktus darbus.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
