Valentino diena – tai šventė, per kurią dažnai dovanojami meilę ir įsipareigojimą simbolizuojantys auksiniai ar sidabriniai papuošalai. Skaičiuojama, kad vien JAV šią dieną pirkiniams bus išleista rekordinė 14,2 milijardo dolerių suma, o net 6,4 mlrd. bus skirti papuošalams įsigyti. Tačiau kiekvieno tokio žingsnio pasekmės mūsų planetai gali būti didesnės, nei įsivaizduojame. Specialistai pabrėžia – žemės ištekliai riboti, o augant vartojimui vis svarbesnis tampa elektronikos atliekų perdirbimas ir aukso, sidabro bei kitų vertingų medžiagų atgavimas.
Ekspertai yra suskaičiavę, kad aukso, reikalingo vienam žiedui pagaminti, galima surinkti iš maždaug 90-ies mobiliųjų telefonų. Geologų duomenimis, iki šiol buvo išgauta daugiau nei 200 tūkst. tonų aukso, o po žeme jos yra likę tik 20 proc. – apie 50 tūkst. tonų. Teigiama, kad 7 proc. aukso atsargų slypi elektronikos atliekose.
Didelė įmonė rodo pavyzdį
Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorės Veronikos Masalienės, elektronikos atliekose slypintis didžiulis potencialas, tinkamai panaudotas, prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo ir žiedinės ekonomikos plėtojimo.
„Pakartotinis aukso panaudojimas tampa vis svarbesnis. Viena didelė papuošalų gamybos kompanija jau kelerius metus stengiasi naudoti kuo daugiau perdirbto aukso ir sidabro ir yra suskaičiavusi, kad toks sprendimas per metus gali padėti sutaupyti 58 tūkst. tonų CO2 emisijų – tiek pat CO2 būtų išmesta, jei 6000 automobilių apvažiuotų aplink žemę. Tokie pavyzdžiai įrodo, kad tinkamai pasirūpinę atitarnavusiais elektronikos prietaisais ne tik padedame apsaugoti mūsų planetą, bet ir suteikiame antrą gyvenimą brangioms medžiagoms, kurios vėl gali būti panaudotos kurti grožį ir prasmę“, – sako V. Masalienė.
Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų atliekose yra ne tik papuošalams gaminti reikalingo aukso ar sidabro, bet ir daugybė kitų vertingų medžiagų – vario, geležies, ličio, platinos, aliuminio, kobalto ir kitų. Tiesa, čia galima aptikti ir tokių medžiagų, kurios irdamos pasklinda į aplinką ir gali pakenkti gamtai bei žmonėms. Tai – švinas, gyvsidabris, kadmis. Mechaniškai pažeistos baterijų atliekos gali užsidegti, sprogti.
Todėl, pasak V. Masalienės, tinkamai tvarkyti elektronikos atliekas būtina ir dėl savo pačių sveikatos bei saugumo: „Didelė klaida kaupti nebereikalingus ar neveikiančius prietaisus ir taip užkirsti kelią vertingų medžiagų atgavimui. Tačiau tokia pat didžiulė klaida yra išmesti elektronikos atliekas į mišrių atliekų konteinerį ar palikti kur papuola – tokiu būdu ne tik stabdome žiedinę ekonomiką, bet ir teršiame aplinką.“
Kur dėti nebereikalingą elektroniką?
Smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus, telefonus ir pan., galima atnešti į didesnį prekybos centrą – čia rasite specialiai šiai elektronikos kategorijai skirtas talpas. Senoms baterijoms skirtas dėžutes galima rasti net ir mažiausiose parduotuvėse.
Turintieji atitarnavusį šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitokios stambios buitinės technikos ir elektronikos, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt arba telefonu 8 600 900 30.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
