Atitarnavusi ir niekam nebereikalinga buitinė technika bei elektronika dažnai suvokiama kaip atliekos, kurios tiesiog užima vietą, renka dulkes ir kuriomis reikia žūtbūt atsikratyti. Tačiau tokie daiktai gali būti laikomi ir vertingų išteklių bei potencialo šaltiniu. Tinkamas šių atliekų tvarkymas prisideda prie tvarumo ir žiedinės ekonomikos skatinimo, mažina aplinkos taršą ir taupo gamtos išteklius. Ekspertė nurodė, kiek ir ko tiksliai sutaupoma bei atgaunama, kai į teisėtai ir tvariai veikiančių atliekų tvarkytojų rankas patenka nebereikalinga skalbimo mašina, plaukų džiovintuvas, mikrobangų krosnelė ir ausinės.
„Atitarnavusi buitinė technika ir elektronika – ne šiukšlės, o galimybė kurti tvarią, ekologišką ateitį. Elektronikoje galima rasti apie 70 elementų iš periodinės elementų lentelės. Tad jei nebereikalingi telefonai, virtuviniai prietaisai ar dešimtmečius iš elektros lizdo išjungtas šaldytuvas tik dūla kur nors nugrūsti – tai yra praleista proga sutaupyti gamtos išteklių ir prisidėti prie švarios aplinkos palaikymo“, – teigia Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė, aplinkos apsaugos specialistė Veronika Masalienė ir pateikia konkrečius pavyzdžius, kiek ir ko galima sutaupyti.
Kuo didesnis prietaisas, tuo daugiau sutaupome
Remiantis tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“, vienijančios elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas, pristatyta skaičiuokle, tinkamai sutvarkius nebereikalingą plaukų džiovintuvą galima atgauti 174 g tolimesniam naudojimui tinkamo plastiko, 21 g aliuminio, 44 g vario ir sutaupyti 440 g CO2 ekvivalento.
Net mažytėse, tačiau atitarnavusiose ausinėse slypi potencialas – galima sutaupyti apie 160 g CO2 ekvivalento. O kuo prietaisas stambesnis – tuo potencialas didesnis. Pavyzdžiui, tinkamai sutvarkius seną mikrobangų krosnelę galima atgauti daugiau nei 1 kg vario, apie 600 g aliuminio, o sutaupyti tiek CO2 ekvivalento, kiek susidaro automobiliu nuvažiavus 4 kilometrus.
Ypač reikšmingai prisidėti prie švaresnio rytojaus galima tinkamai ir tvariai sutvarkius atitarnavusią skalbimo mašiną. Tokiame prietaise slypi daugiau nei 10 kg pakartotiniam naudojimui tinkamo plastiko, daugiau nei 2 kg aliuminio, apie 1 kg vario, o sutaupyti galima net 156 kg CO2 ekvivalento, kuris prilygsta 43 km kelionei automobiliu.
Tinkamas atliekų tvarkymas – mažesnė klimato kaita
„Kuo daugiau atliekų bus tvarkoma tinkamai ir tvariai, tuo mažiau jų nuguls pamiškėse, sąvartynuose, į aplinką nepasklis pavojingos medžiagos, tad tuo daugiau gamtos išteklių bus sutaupyta ir labiau prisidėsime prie švarios aplinkos išsaugojimo. Be to, kaip matome iš pateiktų pavyzdžių, tinkamas atliekų tvarkymas daro didelę įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimui“, – apie tai, kaip kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, sako V. Masalienė ir primena, kurgi dėti tuos niekam nebereikalingus plaukų džiovintuvus, ausines, mikrobangų krosneles, skalbimo mašinas bei kitokią buitinę techniką, elektroniką bei baterijas.
Specialias talpas nebereikalingiems smulkiems elektronikos prietaisams, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvams, telefonams, elektriniams žaislams ir pan., galima rasti didesniuose prekybos centruose, biuruose, įvairiose įstaigose. Dėžutės senoms baterijoms išmesti paprastai būna net mažiausiose parduotuvėse.
Prie didžiųjų prekybos centrų didmiesčiuose ir mažesnių miestelių centruose stovi „Man rūpi rytojus“ nameliai, kuriuose palikti nebereikalingą tiek smulkią, tiek stambią elektroniką galima bet kuriuo patogiu paros metu. O turint atitarnavusią orkaitę, šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitokį stambų prietaisą, galima užsisakyti nemokamą išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
