Seniai pardavėte automobilį, bet vis dar gaunate baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus? O gal senutėlė ir nebevažiuojanti jūsų transporto priemonė pardavus taip ir liko neišregistruota? Tai tik dalis problemų, su kuriomis gali susidurti savo automobilį parduoti nusprendę gyventojai, užkibę ant nesąžiningų pirkėjų jauko. Kaip parduoti automobilį be papildomų rūpesčių, neužkrauti naštos nei sau, nei aplinkai, paaiškina VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ ir kiti ekspertai.
Dažnai sukčiai prigalvoja vis kitokių schemų, kaip išvilioti pinigus. Parduodant automobilį taip pat galima į tokias įsipainioti. Tad nepasiduokite įtikinėjimams perrašyti automobilį naujam savininkui, kol negausite visos už pirkinį sutartos sumos. Taip pat atidžiai patikrinkite pirkėjo asmens dokumentus, jei perka įmonė – viešus jos duomenis. Sukčiai gali bandyti spausti nuleisti kainą arba greitai priimti sprendimą, vilioti siūlydami gerokai daugiau pinigų, dosnų avansą, tad prieš paskelbdami apie automobilio pardavimą atidžiai ištyrinėkite rinką, nustatykite realią kainą ir būkite pasiruošę protingoms deryboms.
Labai svarbu atidumas
Venkite atsiskaitymų grynaisiais pinigais, ypač didelėms sumoms. Nesusidėkite su neaiškiais tarpininkais, kurie gali reikalauti apmokėti už jų paslaugas iš anksto.
Pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartį išsamiai aprašykite esamus automobilio trūkumus. Tai padės apsisaugoti nuo apgavysčių ateityje, jeigu nesąžiningas pirkėjas sugalvos reikšti pretenzijas dėl neva paslėptų defektų.
Bėdų pridaryti gali ir aplaidžiai pildomi dokumentai. Dokumentų šablonus rasite oficialiose valstybinių įstaigų svetainėse ar padaliniuose, tad naudokite tik juos. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, reikia deklaruoti nuosavybės pasikeitimą VĮ „Regitra“. Tai galima padaryti internetu arba atvykus į įmonės padalinį. Jeigu transporto priemonę parduodate Lietuvos gyventojui, užpildyti dokumentus pirmas privalo pirkėjas, o tada juos patvirtinti turi pardavėjas. Jeigu automobilis parduodamas užsienio gyventojui, nuosavybės pasikeitimą deklaruoti turi tik Lietuvos gyventojas. Šiame etape atsiranda nemažai landų nesąžiningiems pirkėjams.
Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas „Regitrai“ nepateikia duomenų, kad nusipirko automobilį, pardavėjas neturi galimybės „Regitros“ sistemoje nurodyti, kad pardavė automobilį, kol pirkėjas nenurodo, kad jį nupirko. Tad automobilis lieka registruotas pardavėjo vardu – jam gali keliauti ir pranešimai apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, teks aiškintis, jei automobilis pateks į avariją, taip pat pirkėjas ne savo vardu registruotu automobiliu gali vykdyti nelegalią veiklą ir taip sukelti įvairiausių problemų pirmajam savininkui.
Senesni automobiliai gali būti eksportuojami į šalis, kur nėra griežtos aplinkosaugos kontrolės. Taip automobiliai, kurie neatitinka tarptautinių taršos normų, gali prisidėti prie taršos problemų kitose regionuose.
Spragomis naudojasi nelegalūs ardytojai
Transporto priemonių registravimo ir išregistravimo proceso spragomis naudojasi ir senus, techniškai netvarkingus ar net visai nebevažiuojančius automobilius medžiojantys nesąžiningi pirkėjai. Įsigiję tokį automobilį, jį nelegaliai išardo, kai kurias dalis parduoda, o likusias palaidoja kur nors gamtoje ar sąvartynuose. Todėl atsikratyti eksploatuoti netinkama transporto priemone (ENTP), tai yra, smarkiai pasenusiu, nebevažiuojančiu, neberemontuotinu automobiliu norintys gyventojai turėtų būti itin atidūs – jų nuosavybėje gali likti ne tik nelegaliai išardytas automobilis, bet ir atsakomybė už užterštą aplinką.
„Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, tai – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Jos patenka į aplinką ir prisideda prie klimato kaitos, jeigu transporto priemonė yra ardoma nelegaliai. Be to, nelegalius ardytojus domina tik tos dalys, kurias galima parduoti, visa kita atsiduria, kur papuola ir teršia aplinką. Kita bėda – neišnaudojamas atliekų potencialas – jos neperdirbamos, neatgaunamos jose esančios vertingos medžiagos, taigi gamtos ištekliai yra švaistomi“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė ir patikslina, kokią žalą gali daryti kai kurios atliekomis tapusios, netinkamai tvarkomos transporto priemonių dalys bei skysčiai.
Pavyzdžiui, akumuliatorių sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų, tad atitarnavę, netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką jie tampa itin toksiškomis atliekomis. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, kuro bei tepalo filtrai. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos, o vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Gamtoje išmestos nudėvėtos padangos kenkia augalams bei gyvūnams.
„Todėl jeigu nusprendėte parduoti nebevažiuojantį automobilį, geriausia kreiptis tiesiai į legalius ardytojus, taip būsite tikri, kad automobilis tikrai neliks registruotas jūsų vardu, o aplinka nebus užteršta. Pagal aukščiausius standartus veikiantys atliekų tvarkytojai pakartotinai panaudos beveik viską – automobilių kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Iš išlydytų aliuminio ratlankių, ašių, rankenų ir kitų metalinių dalių gautas metalas taip pat gali būti naudojamas pakartotinai. Alyvą perdirbti apskritai galima daugybę kartų“, – pabrėžė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, galima svetainėje www.autotvarkymas.lt.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
