Daugiabučių kiemuose, ypač didmiesčiuose, neretai stovi po keletą nenaudojamų automobilių. Rūdijančios, prakiurusiomis padangomis, o kartais ir be valstybinių numerių, tokios transporto priemonės ne tik gadina bendrą aplinkos vaizdą, bet ir kelia nemažai problemų gyventojams. Tačiau jų savininkai retai kada susimąsto, kad už tokio automobilio laikymą kieme, galėtų tekti susimokėti didesnę nei vidutinis metinis atlyginimas sumą. Aplinkosaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad seni, techniškai netvarkingi, nebevažiuojantys automobiliai gali būti priskiriami pavojingosioms atliekoms, o už jų netinkamą tvarkymą skiriamos baudos ir įvertinamos žalos.
Dar 2023 m. spalio 1 d., VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo beveik pusė milijono (461 tūkst.) transporto priemonių (TP), kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas. Kadangi, net daugiau nei pusei iš jų (259 tūkst.) jis buvo sustabdytas ilgiau nei 2 metus, galima teigti, jog tą laiką jos praleido kiemuose, šalikelėse arba buvo neteisėtai išardytos. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovo Vladimir Jankoit teigimu, toks TP nenaudojimo laikotarpis kalba pats už save: „Žinoma, kai kurios transporto priemonės yra sezoninės, todėl savininkai tam tikru metu jų nedraudžia. Deja, du metus nenaudojamą automobilį galima priskirti atliekoms, nes jis veikiausiai mechaniškai netvarkingas ir nebetinka eksploatavimui.“
Už gamtos teršimą atliekomis aplinkosaugininkai taiko baudas ir vertina aplinkai padarytą žalą, o įtaką jų dydžiui daro atliekų rūšis bei kiekis. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Todėl aplinkos apsaugos klausimais konsultuojančios įmonės UAB „Biosistema“ specialistai apskaičiavo kokia aplinkai padaryta žala galėtų būti įvertinta už vieną ENTP. Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika žalos, padarytos aplinkos komponentams teršiant 1 vnt. ENTP, kurios svoris 1,5 tonos, žalos atlyginimo dydis yra 15639 eurų.
Kaip išvengti baudos?
Tokio dydžio žala galėtų būti paskaičiuota už kiekvieną kieme, šalikelėje ar kur kitur stovinčią ENTP. Seno automobilio pridavimas atliekų tvarkytojui – žingsnis, kuris ne tik saugo aplinką, tačiau ir prisideda prie žiedinės ekonomikos. Neretu atveju ENTP priimantys atliekų tvarkytojai yra linkę ir sumokėti už seną automobilį, todėl gaunama dviguba nauda – išvengiama baudos bei papildomos kišenės. Deja, Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė įspėja, jog ne visi ENTP priimantys asmenys tvarko automobilių atliekas pagal galiojančius teisės aktus, todėl ragina tai patikėti tik pagal aukščiausius standartus veikiantiems atliekų tvarkytojams.
„Tai padidina riziką, kad transporto priemonėse esančios medžiagos nebus tinkamai surinktos ar perdirbtos, o vietoje to pateks į aplinką“, – teigia pašnekovė. Ji priduria, jog dėl šios priežasties buvo sukurta internetinė svetainė, kurioje galima rasti tinkamai veiklą vykdančius ENTP tvarkytojus. Jų sąrašą galima rasti svetainėje www.autotvarkymas.lt.
Automobilių atliekų nauda
ENTP ne tik aplinkai žalinga atlieka, tačiau yra ir naudingas žaliavų rinkinys, kuris tik patekęs į tinkamas rankas yra labai vertingas. Vertingiausiomis atliekomis laikomos – akumuliatorių, amortizatorių, metalų, nes jose yra daugiausia vertingų medžiagų, kurios tinka tiek pakartotiniam naudojimui, tiek ir perdirbimui. Taip pat pakartotinai panaudoti galima ir didelę dalį automobilių kėbulų dalių, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas naudojamas pakartotinai. Senų padangų guma taip pat yra tinkama panaudoti kitų daiktų gamyboje, pavyzdžiui, guminėms sporto aikštelių dangoms, atitvarams, batų padams ir t.t.
„Itin svarbu, kad kuo daugiau atliekų būtų teisėtai surinkta, nes jų perdirbimas ne tik taupo vertingus gamtos išteklius, tačiau ir leidžia sumažinti aplinkos taršą. Todėl svarbu, kad savo transporto priemonės remontą patikėtume veiklą aplinkosaugai deklaravusiems autoservisams, o nevažiuojančius automobilius perduotume legaliems ardytojams“, – pabrėžia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – pexels.com.
