Praėjusiais metais buvo pastebimas didesnis gyventojų nepakantumas apleistiems ir nebenaudojamiems automobiliams, užimantiems vietą daugiabučių kiemuose ir kitose viešosiose erdvėse.
Apie šią tendenciją byloja pernai platformoje autotvarkymas.lt padidėjęs pranešimų apie neatsakingai paliktus automobilius kiekis.
Lyginant su 2023 metais, šių pranešimų skaičius, išaugo beveik 3% – iki daugiau nei 2500. Daugiausiai pranešimų iš gyventojų buvo gauta Kaune – 800. Antroje ir trečioje vietoje 2024 metais buvo Vilnius ir Klaipėda, kur atitinkamai buvo užfiksuoti 713 ir 167 pranešimai.
Anot Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, padažnėję pranešimai atspindi didėjantį žmonių rūpestį savo aplinka ir viešąja tvarka.
Kodėl būtina atsakingai atsikratyti senais automobiliais?
Gyventojai skundžiasi, kad apleistos transporto priemonės ne tik užima vertingą parkavimo vietą, bet ir trukdo valyti sniegą bei saugiai manevruoti. Tuo tarpu aplinkosaugos specialistai pabrėžia, kad tokių automobilių netinkamas tvarkymas gali tapti rimtu taršos šaltiniu.
Kaip teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė, eksploatacijai netinkamos transporto priemonės (ENTP) dažnai pasižymi konstrukcijų nusidėvėjimu ir daugybe techninių gedimų, kurie gali kelti pavojų aplinkai.
Tokie automobiliai, anot pašnekovės, neretai turi alyvos, antifrizo, stabdžių skysčio ir kitų kenksmingų medžiagų nuotėkių, kurie, patekę į aplinką, užteršia dirvožemį ir vandens telkinius.
„Paliekant šias transporto priemones kiemuose ar kitose viešose vietose jos ne tik teršia aplinką, bet ir kelia rimtą grėsmę ekosistemoms bei gyvūnų ir žmonių sveikatai. Itin svarbu užtikrinti, kad automobilių padangos, akumuliatoriai, filtrai ir amortizatoriai būtų tinkamai utilizuojami. “, – teigė GIA vadovė.
Tvarus atliekų tvarkymas atneša finansinę naudą ir prisideda prie žiedinės ekonomikos
Kaip teigė Aplinkos apsaugos instituto (AAI) direktorius Alfredas Skinulis, tvarus ENTP atliekų tvarkymas ne tik saugo aplinką, bet ir suteikia finansinę naudą, nes jos galiausiai tampa vertingomis žaliavomis.
„Daugelis automobilių dalių gali būti perdirbtos ir panaudotos pakartotinai, taip prisidedant prie žiedinės ekonomikos kūrimo“, – tvirtino AAI vadovas.
Anot pašnekovo, Lietuvoje pilnai perdirbami tiek švino, tiek elektromobilių akumuliatoriai. Beveik 100 proc. jų sudedamųjų dalių, įskaitant šviną, plastiką ir rūgštį, gali būti naudojamos naujų akumuliatorių gamyboje.
Automobiliuose, be kėbulo bei variklio, gausu ir kitų perdirbimui tinkamų metalinių komponentų, pavyzdžiui aliuminio ratlankiai, durų rankenos ir kitos dalys. Jos gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje, taip sumažinant poreikį išgauti naujus metalus.
Senos padangos gali būti perdirbamos į gumos granules, kurios naudojamos sporto aikštynų, žaidimų aikštelių ir kitoms dangoms bei automobilių statymo apsauginiams kuoleliams gaminti. Padangos taip pat gali būti naudojamos energijos gamybai, tačiau svarbu užtikrinti, kad deginimo metu būtų naudojami specialūs filtrai, neutralizuojantys kenksmingas medžiagas.
Plastikinės automobilių dalys, tokios kaip žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai ar bakai, gali būti susmulkinamos ir naudojamos kitų gaminių gamybai ar taipogi energijos išgavimui.
Automobilių stiklai, jiems esant pakankamai geros būklės, remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse. Jei stiklas nebetinkamas tokiam naudojimui, jis perdirbamas ir taip virsta žaliava kitų stiklo produktų gamybai.
Naudota transporto priemonių alyva dažniausiai perdirbama į bazinę alyvą, iš kurios gaminami nauji tepalai.
Vadovaujantis naujausiais prieinamais Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2023 metais Lietuvoje buvo surinkta 43 tūkst. tonų ENTP atliekų, 2,6 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Kaip elgtis, jei apleistas automobilis tapo kliūtimi?
Kiekvienas gyventojas, pastebėjęs ilgą laiką neprižiūrimą ir nenaudojamą automobilį savo kieme ar kitoje viešojoje erdvėje, turi galimybę pranešti apie jį.
Tai galima padaryti užpildant specialią formą svetainėje www.autotvarkymas.lt. Platforma ne tik palengvina parkavimo vietų trūkumo miestuose problemos sprendimą, bet ir padeda nukreipti šias transporto priemones tinkamam tvarkymui.
Informacija parengta įgyvendinant “VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai“ projektą, kuris dalinai finansuojamas iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos Pažangos priemonės veiklos „Finansinės paskatos nevyriausybinių organizacijų veikloms ir (ar) veiksmams, formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą“ lėšų.
