Kuo pakeisti medvilnę?

Elen MakArtur (Ellen MacArthur) fondo duomenimis tekstilės pramonė kasmet išskiria 1.2 milijardų tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai sudaro 10 proc. visų infraraudonuosius spindulius (šilumą) absorbuojančių dujų pasaulyje. Vienai džinsų porai pagaminti reikia net 15 000 litrų vandens. Pasaulyje net 40 proc. drabužių yra gaminami iš medvilnės, todėl ekologiškų alternatyvų paieškos tapo vienu iš svarbiausių drabužių kūrėjų prioritetu.

Grybai ir ananasų lapai

Technologai atrado, kaip jie patys sako, „stebuklingą medžiagą“, kuri sukuriama naudojant grybų šaknis. Kadangi grybų yra gausu ir jie nereikalauja priežiūros, produktus pluošto gamybai galima išauginti į fiksuotą formą vos per kelias dienas.

Grybus savo dizainams kurti jau naudoja Stella McCartney. Beje, dizainerė naudoja ir veganišką „šilką“, kuris gaminamas iš mielių. Taip pat odą, kurios pluoštas gaminamas iš ananasų lapų.

„Vartotojai dabar yra daug labiau suinteresuoti ieškoti tvarių alternatyvų. Odos gaminiai yra rekordiškai nepopuliarūs. Beje visos alternatyvos, tokios kaip poliuretanas, yra labai nebrangios. Tačiau jos gaminamos naftos pagrindu. Tai, kaip ir natūralios odos gavyba, nėra tinkama aplinkai“, – sako dizainerė.

Vietoje medvilnės ir celiuliozės – linas

Manoma, kad celiuliozės pluošto gamybai sunaudojama 95% mažiau vandens nei medvilnės, – rašo BBC korespondentė Eleanor Lawrie. Tačiau tai nereiškia, kad ji yra ekologiškesnė. Celiuliozė gamybos procesui naudojamas anglies disulfidas – toksiška cheminė medžiaga, kuri pavojinga žmogaus reprodukcijai. Šio tirpiklio regeneracija daugumoje viskozės gamyklų siekia apie 50%, tai reiškia, kad kita pusė patenka į aplinką. Viskozės procese taip pat naudojamos kitos potencialiai pavojingos cheminės medžiagos, įskaitant natrio hidroksidą ir sieros rūgštį.

Lidso dizaino mokyklos lektorius, ekologinių medžiagų ekspertas dr. Ričardas Blackburn tikina, kad yra daug augalų, iš kurių būtų galima gauti įvairių rūšių patvarių pluoštų. Todėl jis skatina rinktis kitas natūralias alternatyvas, tokias kaip linas, bambukas ar vilna.

Juolab tekstilės atliekas iš natūralių medžiagų yra ne tik lengviau perdirbti, bet ir pasitelkti antriniam naudojimui. Tačiau kai kurios tekstilės atliekos, pavyzdžiui, iš sintetinių medžiagų, netinkamos perdirbti, o patekusios į aplinką nesuyra per daug metų. Taigi išeitis viena – rinkti, rūšiuoti ir perdirbti.

Lietuvoje kol kas nėra vienos sistemos, todėl nemažai nedėvimų drabužių ir kitokios nebenaudojamos tekstilės patenka į komunalinių atliekų sąvartynus.

Pasaulinis prekybos tinklas „H&M“ 2013 metais įkūrė padalinį Lietuvoje ir tinklo parduotuvėse surenka bet kokios būklės naudotus drabužius. Šiame projekte dalyvauja 52 pasaulio valstybės. Per tą laiką vien Lietuvoje surinkta per 260 tonų tekstilės atliekų. Taip pat tekstilės atliekas gyventojai gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Pirkti atsakingiau, reiškia pirkti mažiau

Tekstilės pramonės atstovai sutinka, kad viena iš didžiausių problemų yra švaistymas. Pastaraisiais metais pirkėjai į drabužius dėl mažų kainų žiūrėjo kaip į vienkartinę prekę.

„Reikia gerai apsvarstyti galimybę nusipirkti dar vieną drabužį, nebent įsipareigosite vienu metu dėvėti bent kelis jų. Jeigu negalite planuoti šių pirkinių, nesirenkate gyventi tvariai. Kuriate atliekų problemą“, – savo studentams ir žurnalistams sakė dr. R. Blackburn.

Tuo tarpu, aplinkosaugos ekspertai tikina, kad dešimtmečius kilo problemų dėl greitosios mados, tačiau žmonės suprato aplinkosaugos problemas ir įvertino su tuo susijusias išlaidas. Visuomenės nori keistis, tačiau dabar joms tenka surasti geriausią būdą kaip tai padaryti.

„Tai sunku, nes mygtuko paspaudimu galite gauti bet ką, ko norite. Etiškas pirkimas užima daugiau laiko. Tikiu, kad būtent tai ir yra mada“, – rašo per metus vos 7 drabužius įsigijusi tinklaraštininkė Sarah Kingh.

Dėmesys spalvai

Ryškios spalvos yra patrauklūs madingų drabužių bruožai, tačiau daugelis jų išgaunami naudojant toksiškas chemines medžiagas.

Tekstilės dažymas yra antras pagal dydį švaraus vandens teršėjas pasaulyje po žemės ūkio. Neseniai įvykusios „Greenpeace“ kampanijos „Detox“ tikslas buvo skatinti garsiausių prekės ženklų gamintojus pakeisti pavojingas chemines medžiagas, kurios naudojamos drabužių dažymui, natūralesnėmis. Daugelis šių dažų yra toksiškos, kaupiasi biologiškai. Tai reiškia, kad medžiaga kaupiasi organizme greičiau, nei organizmas ją gali pašalinti.

Natūralesniais dažais gamintojams nepavyks pasiekti tokių ryškių audinių spalvų, kokias gali pasiekti su chemija. Be to, tai gerokai brangiau.

Į Europos Sąjungos valstybes daugelio šių medžiagų ir gaminių su jomis patekimas apribotas.

BBC nuotr.