Padangų verslas: atliekų kalnus augina šešėlis, importas ir išimtys

Padangų į Lietuvą patenka gerokai daugiau, nei rodo oficiali statistika, neabejoja sektoriaus dalyviai. Dalį šio verslo dengia šešėlis, kuris už atliekų tvarkymą nemoka, be to, tokia prievolė daliai padangų importuotojų nėra numatyta.

Į Lietuvą taip pat įvežama nemažai padangų atliekų ir, tikėtina, ne visos jos tinkamai sutvarkomos – „Ekologistikoje“ degė iš Latvijos importuotos padangos.

Kasmet Lietuvos rinkai pateikiama mažiausiai 40.000 t padangų ir tik pusė jų yra sutvarkoma – tokius skaičiavimus pateikia Aplinkos apsaugos institutas (AAI). Jie gerokai skiriasi nuo oficialiosios statistikos. Naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2017 m. į Lietuvą atgabenta 29.320 t padangų, surinkta 28.238 t padangų atliekų ir 91,6% jų sutvarkyta – perdirbta, apdorota, eksportuota.

Gausu išimčių

Anot Alfredo Skinulio, AAI direktoriaus, pagrindinė neatitikimų priežastis yra ta, kad dalis padangų importuotojų neprivalo mokėti už atliekų sutvarkymą ar šios pareigos nevykdo.

„Pagal galiojančią tvarką importuotojas turi susimokėti už 80% padangų, skaičiuojant nuo kiekio, kurį jis išleido į vidaus rinką, sutvarkymą. Deja, ši taisyklė galioja tik tiems, kurie įveža padangas kaip atskirą prekę. Tačiau į Lietuvą padangos patenka su automobiliais, taip pat jas galima įvežti su ratlankiais ir pavadinti ratais – tada irgi nereikia finansuoti tvarkymo. Dar yra daugybė automobilių servisų, kurie veikia šešėlyje. Nemažai padangų lietuviai nusiperka internetu ar užsienyje, už jų tvarkymą irgi niekas nemoka“, – srautus vardija jis.

Anot AAI vadovo, pokyčiai padangų atliekų rinkoje būtini – tą parodė ir gaisras Alytaus „Ekologistikoje“, ir dideli padangų kiekiai, sukaupti savivaldybių valdomų regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) aikštelėse ir kai kurių perdirbėjų įmonėse.

„Tarkime, vien 2019 m. spalį Lietuvoje buvo įregistruota apie 20.000 transporto priemonių, su jomis įvežta 80.000 padangų. Jei tai būtų vien lengvieji automobiliai, kurių padanga vidutiniškai sveria 10 kg, į Lietuvos rinką būtų patekę 800 t padangų. Vien šis srautas per metus sudaro apie 9.600 t“, – skaičiuoja Andrius Markevičius, UAB „Antrinis perdirbimas“ direktorius.

Importuoti apsimoka

Į Lietuvą taip pat atkeliauja nemažai importuotų padangų atliekų, daugiausia iš kaimynės Latvijos. Anot rinkos dalyvių, dalis jų irgi lieka neperdirbtos ir kaupiasi jas priėmusių įmonių, tokių kaip „Ekologistika“, teritorijose ar RATC aikštelėse.

Anot A. Markevičiaus, Lietuvos įmonėms naudingiau tvarkyti importuotas padangų atliekas nei surinktas vietoje, o pagrindinė to priežastis – Lietuvoje taikomas mažesnis nei gretimose šalyse gaminio taršos mokestis. Jis Latvijoje siekia 660 Eur/t, Lenkijoje – apie 500 Eur/t. Lietuvoje taršos mokestis padangoms nesikeitė beveik 20 metų ir šiuo metu siekia 86 Eur/t, o su indeksacija – 112 Eur/t.

„Latvių įmonės atstovas gali atvažiuoti pas lietuvį perdirbėją ir pasakyti: sumokėsiu tau daugiau, priimk mano padangas ir išrašyk pažymą. Eksporto į Lietuvą procedūra paprasta – užtenka per sieną pervežti padangų atliekas ir gauti gavėjo patvirtinimą ant paprasto A4 formato lapo, kad atliekos yra perdirbtos. Jei gavėjas yra užregistruotas kaip atliekų tvarkytojas, Latvijoje tokia pažyma įskaitoma“, – schemą dėsto A. Markevičius.

Be to, pagal Lietuvoje galiojančią tvarką perdirbtomis atliekomis gali būti laikomos senos padangos, kurios supresuotos ir faktiškai nėra perdirbtos, tvirtina jis.

„Iš Latvijos importuotos padangos degė „Ekologistikoje“. Šiuo metu bankrutuojančioje „Trys A“ sukauptos padangų atliekos irgi daugiausia iš Latvijos. Sunkioje ekonominėje padėtyje esanti padangų perdirbimo UAB „Torgita“ taip pat yra sukaupusi daug importuotų padangų“, – vardija A. Markevičius.

AAA duomenimis, į Lietuvą 2017 m. buvo importuota 7.822 t padangų atliekų, 93% jų tais pačiais metais buvo sutvarkyta. 2018 m. įvežta 16.616 t, iš kurių sutvarkyta 72%, t. y. metams baigiantis, liko nesutvarkyta 4.090 t importuotų atliekų. Didžiausios senų padangų importuotojos pernai buvo „Ekologistika“, „Metaloidas“, „Torgita“, „Antrinio perdirbimo grupė“ ir „Ekobazė“.

„Didžiąją dalį iki „Ekologistikos“ gaisro susikaupusių padangų atliekų sudarė importuotos padangų atliekos“, – VŽ patvirtina Simonas Račkauskas, Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės vyriausiasis specialistas.

Pateikti detalesnių duomenų, anot jo, šiuo metu negalima, nes vyksta gaisro „Ekologistikoje“ ikiteisminis tyrimas.

Reikia pokyčių

Pasak A. Markevičiaus, Lietuvos padangų perdirbėjai šeštus metus prašo labiau didinti taršos mokestį padangoms, kad importuotojai būtų suinteresuoti rūpintis į rinką patiektų padangų atliekų sutvarkymu.

S. Račkauskas nurodo, kad AM parengtame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekte siūloma jo tarifą didinti iki 234 Eur/t. Projektas yra pateiktas Seimui, o kada jis galėtų būti priimtas, kol kas nežinoma.

A. Skinulis tvirtina, kad vien didesnis taršos mokestis visų šios rinkos problemų neišspręs.

„Tarifas gali būti didinamas, tik jei atsiras teisinis reglamentavimas, numatantis pareigą visiems padangų importuotojams, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, organizuoti ir finansuoti padangų sutvarkymą“, – įsitikinęs jis.

Šaltinis: „Verslo žinios”