Įtaria dar neišnarpliotą schemą – dalis užsieniečiams parduotų automobilių iš tiesų gali būti nelegaliai ardomi Lietuvoje

Kaip rodo „Regitros“ duomenys, 2024 metais dėl įvairių priežasčių išregistruoti daugiau nei 200 tūkst. M1, N1 klasių automobilių, iš kurių apie 60 tūkst. perduoti valdyti pavieniams užsienio juridiniams ar fiziniams asmenims. 2023 metais tokių automobilių buvo apie 50 tūkst., 2022-aisiais maždaug 36 tūkst.

Ekspertai įtaria, jog augantis automobilių pardavimas užsienio piliečiams susijęs su šešėliniu verslu, ir tą leidžia teisės aktų spragos. Jeigu automobilis parduodamas užsienio gyventojui, nuosavybės pasikeitimą deklaruoti turi tik Lietuvos gyventojas. Šiame etape ir atsiranda galimybė neteisėtai veiklai.

Jei, kaip rodo duomenys, vienas Baltarusijos pilietis praėjusiais metais įsigijo 18 tūkst. automobilių, tai rinkoje kainoms svyruojant nuo 50 iki 2000 eurų, priklausomai nuo to, ar eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje dar yra pakartoniniam naudojimui tinkamų dalių, nelegalūs ardytojai šešėlinėje rinkoje neteisėtai galėjo gauti mažiausiai milijoną eurų pajamų, tačiau realybėje suma gali siekti iki 4,5 mln. ir daugiau eurų. Valstybė praranda mokesčius, o nelegaliems ardytojams nereikalingos dalys, užuot jas tinkamai sutvarkius, perdirbus ar pakartotinai panaudojus, atsiduria gamtoje ir ją užteršia.

„Kaip rodo „Regitros“ duomenys, daugiausia automobilių pastaraisiais metais Lietuvoje įsigijo pavieniai Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikistano šalių gyventojai. Nors oficialiai transporto priemonės Lietuvoje išregistruojamos ir perduodamos valdyti užsienio fiziniam asmeniui, greičiausiai jos visgi lieka Lietuvoje, kur nelegaliai išardomos. Keliame klausimą, kur realiai atsiduria dešimtys tūkstančių užsieniečiams parduotų automobilių, ar tokios galimos šešėlinio verslo schemos žinomos ir ar ieškoma būdų jas užkardyti. Kol kas valstybė praranda mokesčius, legalūs atliekų tvarkytojai negali užtikrinti transporto priemonių atliekų sutvarkymo, o, kas blogiausia, pavojingomis atliekomis teršiama aplinka“, – komentavo Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.

Anot pašnekovo, atsidarius populiarius skelbimų portalus matyti daugybė skelbimų apie superkamus senus automobilius. Supirkėjai siūlo dosniai sumokėti ir patys atvykti automobilį išsivežti. „Tokiu atveju reikia būti atidiems ir įsitikinti, kad seną automobilį pasiims teisėti atliekų tvarkytojai. Legaliai veikiančios įmonės eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) sutvarkys pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Veikiantys nelegaliai atsirinks tik vertingas dalis, o beverčių ir tų, už kurių pridavimą reikia sumokėti, likimas neaiškus. Jos gali atsidurti pamiškėje, gali būti neteisėtai sudegintos ir panašiai“, – teigė ENTPTA vadovas V. Jankoit.

Kelia pavojų aplinkai ir žmonėms

Įprastai nelegalūs automobilių ardytojai aplinką teršia tokiomis automobilių atliekomis kaip padangos, alyva, salono apdailos medžiagos, plastikas, stiklas, guminiai kilimėliai ar sėdynės.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad netinkamai tvarkomos transporto priemonių atliekos gali sukelti rimtų aplinkosauginių problemų.

„Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių – vos vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. Baterijos gali sukelti gaisrus. Padangos pamiškėse nesuyra daugiau kaip šimtą metų. Dideliu taršos šaltiniu laikomi ir seni amortizatoriai, degalų bei tepalo filtrai“, – kalbėjo A. Pakštaitė-Marcinkienė. 

Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Jei transporto priemonė ardoma nelegaliai, jos patenka į aplinką ir prisideda prie klimato kaitos.

„Nelegalius ardytojus domina tik tos automobilių dalys, kurias galima parduoti, visa kita atsiduria, kur papuola, ir teršia aplinką“, – atkreipė dėmesį Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė.

Perdirbant taupomos žaliavos

Automobilių atliekų perdirbimas yra itin svarbus, nes taupomi vertingi gamtos ir energijos ištekliai, kuriamos bei išlaikomos darbo vietos, o aplinka saugoma nuo taršos.

Metalai, tokie kaip plienas, aliuminis ir varis, yra svarbiausi komponentai, kurie gali būti perdirbti ir panaudoti naujoms transporto priemonėms arba kitiems pramonės produktams gaminti.

Automobiliuose esantys plastikai, stiklas ir guma taip pat gali būti  perdirbti ir panaudoti įvairiose pramonės šakose. Pavyzdžiui, plastikai gali būti perdirbti į naujas automobilių dalis arba naudojami statybose, o perdirbtas stiklas gali būti naudojamas naujų automobilių langų gamybai.

Padangų gali būti perdirbta ir panaudota kelių dangos gamyboje arba sporto aikštelėms kurti.

 A. Pakštaitė-Marcinkienė pabrėžia, kad toks žaliavų pakartotinis panaudojimas ne tik sumažina naujų išteklių poreikį, bet ir mažina atliekų kiekį, kurios prisideda prie aplinkos taršos ir šiltnamio efekto.

Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima rasti informaciją apie tai, kaip priduoti seną automobilį teisėtiems tvarkytojams, gauti sunaikinimo pažymėjimą, pranešti apie bendrojo naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.