Nuo Naujųjų metų Lietuvoje startuosianti gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) turėtų ištraukti įmones iš šešėlio, jei tik pavyks užtikrinti nuoseklią valstybinę aplinkosaugos kontrolę. Dėl to tvarkomų atliekų kiekis augs, atsiras ir kur kas daugiau jų tvarkymą finansuojančių bendrovių. Iš to naudos turės ir gyventojai – galėtų atpigti komunalinių atliekų tvarkymas, padaugėtų atliekų pridavimo vietų, sumažėtų bešeimininkių atliekų ir aplinkos taršos.
2018 metų sausį pradėsianti veikti sistema taps privalomu įrankiu verslui, kurio veikloje yra gaminių, pakuočių ir atliekų apskaita. Ji palies gamintojus ir importuotojus bei jiems atstovaujančias organizacijas, įmones, vykdančias atliekų susidarymo apskaitą, atliekų tvarkytojus, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius, savivaldybes – nuo mažos duonos kepyklėlės, stambiausio prekybos tinklo, parduodančio dešimtis tūkstančių įvairių gaminių, ar autoserviso iki mechaninio – biologinio atliekų (MBA) apdorojimo gamyklos.
Aplinkos apsaugos agentūra suskaičiavo, kad GPAIS naudosis mažiausiai 25 tūkst. įmonių Lietuvoje. Manau, kad tokių bendrovių skaičius turėtų būti gerokai didesnis ir gali siekti net 40 tūkst., jei tik šiai sistemai iš tiesų pavyks pasiekti vieną iš numatytų tikslų – užtikrinti didesnį atliekų sektoriaus skaidrumą ir ištraukti įmones iš šešėlio. Šalyje vis dar apstu bendrovių (atliekų darytojų), dėl kurių veiklos susidaro atliekos, tačiau jos tinkamai nesutvarkomos. Pavyzdžiui, valstybės institucijų duomenimis, virš 90 proc. arba apie 12 tūkst. transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančių juridinių bei fizinių asmenų Lietuvoje tinkamai netvarko atliekų, nors pagal teisės aktus tą privalo daryti.
Skaitykite daugiau: www.delfi.lt
