Popierius, stiklo ar alaus skardinės nėra tos atliekos, po kurių perdirbimo daugiausia gautų medžiagų panaudojama naujų gaminių gamyboje. Labiausiai perdirbama atlieka pasaulyje yra automobiliams skirti akumuliatoriai – jų perdirbimo rodiklis siekia beveik 100 procentų. Kokia situacija yra Lietuvoje?
Tarptautinės baterijų tarybos (Battery Council International) duomenimis, arti 99 proc. naudotų švino akumuliatorių medžiagų JAV perdirbama ir panaudojama dar kartą automobilių pramonėje. Panašus šių automobilių baterijų atliekų perdirbimo rodiklis yra Europoje ir Japonijoje. Palyginimui, JAV prieš kelerius metus perdirbus gaiviųjų gėrimų ar alaus aliuminio skardines dar kartą gamyboje buvo panaudota 58 proc. skardinių medžiagų, perdirbus popierių – 63 proc., o perdirbus stiklinius butelius ir senas padangas – atitinkamai 41 proc. ir 85 proc. medžiagų.
„Lietuvoje akumuliatorių nepamatysime numestų pakelėse ar pamiškėse, nors besimėtančių senų padangų ir kitų automobilių atliekų yra. Pagrindinė priežastis – netinkami naudojimui automobilių akumuliatoriai turi teigiamą rinkos vertę ir atliekų tvarkytojai už jų pristatymą sumoka atlygį“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak jo, apskritai Lietuvoje turime išskirtinę situaciją, kai automobilių senų akumuliatorių sutvarkoma (perdirbama) kur kas daugiau nei oficialiai skelbiamas gamintojų ir importuotojų į vidaus rinką įvežtas kiekis.
„Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per metus Lietuvos rinkai patiekiama apie 9 tūkst. tonų pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų bei akumuliatorių, o kasmet sutvarkoma apie 15 tūkst. tonų akumuliatorių atliekų. Sunkumų įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) direktyvą ir Vyriausybės patvirtintą užduotį automobilių akumuliatorių atliekoms sutvarkyti nekyla“, – teigia A. Skinulis.
ES reikalavimai numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujų gaminių gamyboje. Tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai ir mus supanti aplinka. Pagal Lietuvos Vyriausybės 2017 metams nustatytą pramoninių ir automobiliams skirtų akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotį būtina surinkti ir perdirbti 45 proc. visų einamaisiais metais Lietuvos rinkai patiektų baterijų ir akumuliatorių pagal svorį.
„Netinkami naudojimui akumuliatoriai yra priskiriami pavojingoms atliekoms dėl jų sudėtyje esančio švino bei rūgšties – dėl to gali sukelti rimtų sveikatos problemų ypač mažiems vaikams. Netinkamai išmestas akumuliatorius gali užteršti vandenis, orą ir žemę. Pernelyg didelė švino koncentracija pažeidžia smegenis ir inkstus, sukelia klausos problemų ir kitų rimtų sveikatos negalavimų“, – perspėja GIA vadovas.
Švino rūgštiniai akumuliatoriai yra itin paplitę visame pasaulyje: jie montuojami automobiliuose, sunkvežimiuose, valtyse, traukiniuose, naudojami energetikos ir mobiliojo ryšio, IT sektoriuose ir pan.
„Automobilių akumuliatorių perdirbimo procese atskiriama plastikas, švinas ir rūgštis. Švino baterijų gamyboje panaudojama maždaug 85 proc. švino, kuris po išvalymo, kaip ir išlydytas plastikas, vėl nukeliauja į gamybą. Akumuliatoriaus rūgštis yra neutralizuojama, pakartotinai panaudojama arba perdirbama į sulfatų druskas įvairiems tikslams, pavyzdžiui, muilo gamybai“, – komentuoja bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Netinkamai sutvarkytos automobilių atliekos patenka į buitinių atliekų sąvartynus, aplinką ir ją teršia. Siekiant šviesti visuomenę ir skatinti autoservisus tinkamai rūpintis automobilių atliekomis, GIA kartu su partneriais yra sukūrusi įvairių atliekų, įskaitant automobilių, surinkimo ir tvarkymo sistemą. Kasmet visoje Lietuvoje vykdomi aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Daugiau informacijos, kam ir kur priduoti automobilių bei kitas namuose ar įstaigose susidarančias atliekas, galima rasti interneto svetainėje atliekos.lt.
