Atliekų rūšiavimas

Tekstilės atliekas galima nešti į tekstilės konteinerius arba atliekų surinkimo aikšteles.

Įdomi informacija

Pasaulinis prekybos tinklas „H&M“ 2013 metais įkūrė padalinį Lietuvoje ir tinklo parduotuvėse surenka bet kokios būklės naudotus drabužius. Šiame projekte dalyvauja 52 pasaulio valstybės. Per tą laiką vien Lietuvoje surinkta per 260 tonų tekstilės atliekų. Už kiekvieną surinktą kilogramą „H&M“ Lietuvos padalinys po 2 centus skiria Raudonojo Kryžiaus draugijai. „H&M“ tinkle parduotuvėse priimama bet kokios būklės tekstilę.

Stikliniai buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, stiklo duženos ir atraižos, kiti smulkaus stiklo gaminiai turi būti metami į rūšiavimo konteinerį. Stiklinių pakuočių plauti nebūtina, svarbiausia išpilti skysčius. Etikečių lupti nėra būtina. Į stiklo konteinerius negalima mesti porceliano ir/ar keramikos gaminių.
Veidrodžiai, porcelianas, krištolas, keramika, dezinfekcinių priemonių buteliai, namų langų stiklų paketai, automobilių stiklai gali būti vežami į atliekų surinkimo aikšteles gyventojams arba priduodami tokias atliekas tvarkančioms įmonėms.

Įdomi informacija

Stiklas – vientisa amorfinė kieta medžiaga, paprastai gaminama labai greitai užšaldant tąsią išlydytą medžiagą, neleidžiant susidaryti įprastai kristalinei formai. Buitinis stiklas daugiausiai sudarytas iš silicio dioksido (SiO₂), kaip ir kvarcas ar smėlis (polikristalinė forma).

Rinkai kasmet pateikiama apie 80 tūkst. tonų stiklinės pakuotės. Stiklas gali būti perdirbamas tūkstančius kartų nė trupučio nepakenkiant naujo gaminio kokybei.

Į popieriui skirtus konteinerius metami laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos ir jų viršeliai, maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai, dėžutės. Popierius turi būti sausas ir švarus, sąvaržėlių išsegti nebūtina, taip pat popierius gali būti su lipnia juostele. Dėžutes, prieš metant į konteinerį, reikia išlankstyti.
Didesnius kartono, gofruoto kartono, popieriaus, spausdinių kiekius, riebalais suteptą popierių, plastiku padengtą popierių, suteptą popierių (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvus su metalinėmis dalimis galima vežti į atliekų surinkimo aikšteles arba priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.

Įdomi informacija

Popieriaus pagrindą sudaro supinti ilgi celiuliozės plaušeliai. Gaminant popierių, reikia atskirti celiuliozę nuo kitų junginių, esančių medienoje. Norint pagaminti vieną kilogramą popieriaus, reikia ne mažiau kaip 60 litrų vandens. Perdirbant popierių, sunaudojama mažiau cheminių medžiagų, iki 80 % mažiau vandens, iki 65 % mažiau energijos, o oro tarša sumažinama net 95 % lyginant su medienos gamyba.

Popieriaus (kartono) atliekas, priklausomai nuo popieriaus (kartono) rūšies, galima perdirbti 4-6 kartus ir gauti naują popierių ar kartoną.

Į plastmasei skirtus konteinerius metamos plastikinės pakuotės (buteliai (juos reikia užsukti)) visos maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, loveliai, žaislai be elektroninių įtaisų), kombinuotos pakuotės (TetraPak, Elopak (pieno, sulčių), saldainių, traškučių ir kiti pakeliai).
Kiti plastiko gaminiai (tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, antifrizo pakuotės, pavojingų medžiagų tara) gali būti gabenami į atliekų surinkimo aikšteles arba priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.

Įdomi informacija

Iš perdirbto plastiko gaminami įvairūs kilimai, rūbai, vamzdžiai, daiktų dėžės bei kt. Gaminant polietileninius pirkimo maišelius iš atliekų, energijos suvartojamas sumažėja dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., o anglies dioksido (CO2) patekimas į atmosferą – 2,5 karto. Plastikų gamybai suvartojama apie 8 proc. pasaulyje išgaunamos naftos. Plastikas aplinkoje suyra per 200-500 metų.

Metalinės pakuotės (metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kepimo skardos ir kitos smulkios metalinės atliekos) turi būti metamos į plastiko rūšiavimo konteinerius.
Spalvoto ir juodojo metalo laužą galima priduoti į įvairias metalo supirkimo įmones. Visi metalai yra atskiriami ir perdirbami antriniam panaudojimui.

Įdomi informacija

Į Lietuvos rinką kas metai išleidžiama apie 13 tūkst. tonų metalinės pakuotės. 1 kg aliuminio atliekų perdirbimas sutaupo 6 kg boksito (aliuminio rūdos), 4 kg chemikalų, 14 kWh elektros energijos. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o 100 vatų elektros lemputei šviesti 20 valandų. Energijos kiekio, reikalingo pagaminti vienai naujai aliuminio skardinei, pakaktų pagaminti 20 skardinių iš antrinių žaliavų. Metalo atliekos aplinkoje suyra per apie 90-500 metų.

Metalinės, stiklinės ir plastikinės gėrimų pakuotės pažymėtos užstato sistemos ženklu.

Įdomi informacija

Pakuotes galite grąžinti beveik visoje Lietuvoje: parduotuvėse, kurių plotas didesnis nei 300 kv. m., arba kaimo parduotuvėse. Daugelyje vietų pakuotes priima taromatai. Jeigu parduotuvėje taromato nėra, nors parduotuvė turi dalyvauti sistemoje, pakuotes galite grąžinti ir užstatą atgauti kasoje.

Grąžinamos pakuotės turi būti tuščios, išlaikiusios pradinę formą, o pakuočių etiketės turi būti nepažeistos, su aiškiai matomu brūkšniniu kodu. Žemėlapį su vietomis, kuriose tara surenkama taromatuose arba rankiniu būdu galite rasti internetinėje svetainėje grazintiverta.lt

Buitinės technikos ir elektronikos atliekas galima nešti į bet kurią elektronikos platinimo vietą, jei tos atliekos yra tos pačios paskirties kaip platintojų parduodami gaminiai. Taip pat elektroniką, kurios išoriniai matmenys (≤20cm) galima priduoti į didesniuose prekybos centruose (≥400m²) esančias surinkimo dėžes.
Gyventojai nemokamai elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali priduoti atliekų surinkimo aikštelėse bei specialias, gamintojų ir importuotojų įsteigtas, elektronikos atliekų priėmimo vietas.
Buitinę techniką ar kitą nebenaudojamą elektroniką galima priduoti elektronikos atliekas tvarkančioms įmonėms. Už teigiamą rinkos vertę turinčias atliekas atliekų turėtojui sumokama.
Vilniaus ir Kauno regionų gyventojai turintys elektronikos atliekas gali išsikviesti atliekų TAXI ir atliekos bus išvežtos iš namų.

Įdomi informacija

Elektros ir elektronine įranga laikytini visi prietaisai, kuriems veikti reikalingas elektros tinklas, baterijos arba elektromagnetiniai laukai. Taip pat – tie prietaisai, kurie skirti kurti, perduoti, išmatuoti tas sroves bei laukus. Buitinės technikos ir kitos elektronikos atliekų pavyzdžiai: šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos, drabužių džiovintuvai, indaplovės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai, dulkių siurbliai, lygintuvai, skrudintuvai, smulkintuvai, kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, mobilieji telefonai, radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, lempos, vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, žaislai ir kt.

Perdirbant elektronikos atliekas atskiriamos pavojingos atliekos, pagaminamos vertingos antrinės žaliavos ir jų pusgaminiai, atskiriami metalai ir kitos žaliavos.

Senas nešiojamas baterijas ir akumuliatorius galima atiduoti tokių gaminių platinimo vietose.
Nešiojamas baterijas ir akumuliatorius galima dėti į biuruose, švietimo įstaigose, organizacijose esančius baterijų surinkimo kibirėlius. Taip pat galima vežti į atliekų surinkimo aikšteles.

Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams. Šios atliekos dažniausiai turi teigiamą rinkos vertę ir už jas sumokama atliekų turėtojui.

Įdomi informacija

Kasmet gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai parduoda apie 700 tonų nešiojamųjų baterijų, vienam šalies gyventojui jų tenka apie 242 gramai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, švino turintys akumuliatoriai ir baterijos turi būti surenkamos ir perdirbamos taip, kad būtų galima pakartotinai panaudoti visas ardymo metu susidarančias atliekas – šviną, plastiką, sieros rūgštį ir kitas chemines medžiagas. Baterijos yra gaminamos iš daugybės cheminių medžiagų, tokių kaip ličio jonai (naudojami nešiojamojo kompiuterio baterijose), cinkas (naudojamas AA baterijose) arba nikelio kadmio (naudojamos elektros įrankių baterijose). Tam, kad būtų sumažinta gamtos tarša, gyventojai yra raginami rinktis įkraunamas baterijas bei jas tinkamai rūšiuoti. Atiduotų atliekų tvarkytojams didžioji dalis baterijų medžiagų vėl grįžta į rinką ir tarnauja žmonėms kaip nauji produktai. Kita dalis atliekų, kurių neįmanoma perdirbti, šalinama aplinkai saugiu būdu.

Statybos, remonto ir griovimo atliekos (betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keremzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena iš statybų, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.)) turi būti priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms. Gyventojai statybos, remonto ir griovimo atliekas taip pat gali vežti į atliekų surinkimo aikšteles.

Įdomi informacija

Kitos statybinės ir griovimo atliekos, užterštos pavojingomis atliekomis, pvz. asbesto turinčios atliekos, privalo būti atskirtos nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje, sudėtos į patvarius maišus ar dėžes ir priduotos tokias atliekas tvarkančioms įmonėms.

Autoservisams draudžiama susidariusias atliekas atiduoti transporto priemonės savininkui. Todėl automobilio remonto metu susidariusios atliekos, turėtų likti automobilių remonto paslaugas teikiančioje įmonėje.
Keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai. Prekybininkai privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.
Gyventojai senas padangas taip pat gali nugabenti į atliekų surinkimo aikšteles. Priklausomai nuo savivaldybių patvirtintų priėmimo sąlygų, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse iš vieno gyventojo priimama nemokamai iki 4 ar 5 nebenaudojamų padangų per metus. Taip pat automobilių remonto metu susidariusias atliekas gyventojai gali priduoti atliekų tvarkytojams.

Eksploatuoti netinkamas transporto priemones galima priduoti eksploatuoti netinkamas transporto priemones tvarkančioms įmonėms. Už senus automobilius atliekų tvarkytojai sumoka.

Įdomi informacija

Žeme rieda apie 1 mlrd. automobilių, o pasaulyje kasdien pagaminama net apie 165 tūkst. naujų varikliu varomų transporto priemonių. Kai automobilis pasidaro nebetinkamas naudoti, jis netampa bevertis: kiekviename sename automobilyje yra brangių žaliavų, kurias galima perdirbti ir vėl naudoti. Visas procesas vyksta ciklu – naudodami naujas technologijas ir šiuolaikines medžiagas, automobilių gamintojai iki minimumo sumažino su mašinų ardymu susijusią aplinkos taršą. Tai reiškia, kad dauguma šiuolaikiniuose automobiliuose naudojamų medžiagų yra naudojamos pakartotinai arba yra perdirbamos. Prieš automobilio susmulkinimą yra atliekamas reglamentą atitinkantis apdorojimas ir yra pašalinamos probleminės atliekos, t.y. akumuliatoriai, skysčiai, tepalai ir padangos.

Gamintojų ir importuotojų asociacija finansuoja autoservisų atliekų sutvarkymą, todėl UAB „Atliekų tvarkymo centras“ (ATC) nemokamai arba sumokant atliekų turėtojui surenka vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrus, automobilių hidraulinius (tepalinius) amortizatorius), taip pat geromis sąlygomis galite priduoti kitas atliekas (panaudotas padangas, alyvą ir pan.). Dėl atliekų surinkimo galite kreiptis į UAB „Atliekų tvarkymo centras“, Riovonių g. 2A, Vilnius, tel. Nr. 8 5 206 09 01 arba e-paštu atliekos@atc.lt.

Kitas pavojingas atliekas gyventojai gali nešti į atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat kitas pavojingas atliekas galima priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms.

Senus vaistus galima nešti į bet kurią šalies vaistinę arba atliekų surinkimo aikšteles. Didesnius medicinos atliekų kiekius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.

Kitų pavojingų atliekų pavyzdžiai:

Buitinės chemijos produktus, lakų, dažų, skiediklių atliekas, cheminėmis medžiagomis užterštą pakuotę ir medžiagas, gyvsidabrio turinčias atliekas, rūgštys, šarmai, agrochemijos atliekas ir kt. Valikliai sudaro didžiausią pavojingų medžiagų naudojamų namuose dalį. Fosforo junginiai į vandens telkinius patenka su buityje, pramonėje ir kitose srityse naudojamų cheminių preparatų atliekomis. Ypač žalingos skalbimo bei indų plovimo priemonės, kurios naudojamos vandeniui minkštinti ir skalbimo efektyvumui pagerinti. Geriausia naudoti biologiškai skaidžias priemones. Taip pat vietoje skalbinių minkštiklio į skalavimo skyrelį galima įberti druskos arba šaukštą baltojo acto – šis panaikins detergentų likučius, nukalkins skalbimo mašiną ir veiks šiek tiek antibakteriškai.

Kitas nepavojingas atliekas (pvz. senus baldus, žaliąsias, bioskaidžias atliekas ir kt.) gyventojai gali vežti į atliekų surinkimo aikšteles.

Kompostavimas – natūralių organinių atliekų, susidarančių gyvenamuosiuose ar sodo sklypuose, skaidymas ir pavertimas naudingosiomis medžiagomis.

Įvairūs mikroorganizmai, bestuburiai, sraigės, vabalai, sliekai, misdami organinėmis medžiagomis, jas ardo ir paverčia maistinių medžiagų šaltiniu – kompostu. Gerai suskaidytos atliekos virsta juosva, biria, panašia į dirvožemį trąša, turinčia daug vertingų maisto medžiagų ir mikroorganizmų bei miško žemės kvapą.

Kompostavimo teikiama nauda:
– išsprendžiate nereikalingų maisto ir sodo atliekų panaudojimą;
– nebereikia rūpintis susidariusių atliekų transportavimu ir sutvarkymu;
– gaunate trąšą sklypuose esantiems augalams ar kambarinėms gėlėms;
– prisidedate prie klimato kaitos, mažindami sąvartynuose susidarantį metaną, kuris atsiranda dėl nepalankių atliekų irimo sąlygų.

Kompostavimo sąlygos.
Kompostavimo vieta gali būti nuošalioje sklypo vietoje, šiek tiek šešėlyje, kad nedžiūtų. Taip pat svarbu nekasti duobės, nes susilaikys vanduo, nepateks oras ir organinės atliekos ne pus, o rūgs ir skleis nemalonų kvapą.

Geriausia smulkintas didesnes atliekas dėti komposto dėžės dugne, o ant viršaus dėti smulkesnes, maišytas. Organines atliekas galima krauti į krūvą, aptvėrus medine, tinkline tvora, kad jos neiškristų ir vėdintųsi arba į specialią kompostavimui skirtą dėžę, kurią galima įsigyti sodininkų reikmenų parduotuvėje.

Kompostuoti galima:
– vaisių ir daržovių likučius;
– kiaušinių lukštus;
– arbatos pakelius ir kavos tirščius;
– augalų lapus;
– nupjautą žolę;
– piktžoles (be subrendusių sėklų);
– smulkias šakas;
– karvių, vištų, triušių, arklių mėšlą;
– senas vazoninių gėlių žemes.

Kompostuoti negalima:
– mėsos ir žuvies likučių;
– riebalų ir kaulų;
– pieno produktų;
– virtų daržovių;
– sergančių augalų;
– šunų ir kačių fekalijų;
– skerdienos atliekų;
– piktžolių su subrendusiomis sėklomis.

Kompostas, kaip natūrali organinė trąša suteikia augalams pagrindinius mikroelementus bei svarbiausias naudingas medžiagas – kalį, fosforą, azotą. Kadangi tai natūrali organinė trąša, ji neturi šalutinio poveikio, todėl jos nebūna per daug. Tinkamai suiręs kompostas gali atstatyti nualintą dirvožemį, padidinti aeracija molingai dirvai.

Utilizuoti galima buityje susidarančius maisto likučius, rūšiavimui netinkamas užterštas plastmasines pakuotes, perdirbimui netinkamą popierių ir kartoną, atliekas, nepriskirtas antrinėms, perdirbamoms atliekoms, taip pat tas, kurių negalima kompostuoti. Utilizuojamos atliekos metamos į komunalinių atliekų konteinerius gyvenamosiose vietovėse ir vežamos į regioninius sąvartynus. Tinkamai pasirūpinus rūšiuojamomis, perdirbimui tinkamomis atliekomis, galime prisidėti prie buityje susidarančių ir utilizuojamų atliekų kiekių mažėjimo, taip stabdydami sąvartynų augimą ir apsaugodami gamtą nuo žalos bei užtikrindami jos estetinį kraštovaizdžio išlaikymą.

Tausok, rūšiuok, perdirbk

Nepraleiskite naujienų

Projekto iniciatorius:

Nemokamas atliekų išvežimas:

Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projektas

Svetainių kūrimas | www.procerus.lt