Poreikis šildyti pastatus mažėja, tačiau vėsinti – auga, skelbia Eurostatas, Europos sąjungos statistikos tarnyba. Eurostato duomenys rodo, kad 2021-aisiais šildymo poreikiai buvo 11 proc. mažesni negu 1979-aisiais, tačiau patalpų vėsinimo poreikis per tą patį laikotarpį išaugo tris kartus. Aplinkos apsaugos specialistai pastebi, kad ir Lietuvoje įrengiama vis daugiau oro kondicionierių bei primena, kad atitarnavę tokie įrenginiai turi patekti pas atliekų tvarkytojus.
Oro kondicionierius namuose, biure ar automobilyje – išsigelbėjimas karštomis dienomis. Nors tokie įrenginiai yra gana ilgaamžiai, kartais juos tenka remontuoti ar keisti naujais.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė primena, kad atitarnavę oro kondicionieriai, kaip ir bet kurios kitos elektronikos atliekos, turi būti tinkamai utilizuojami. Reikėtų nepamiršti ir oro kondicionierių valdymo pultelių, kurie dažniausiai veikia su baterijomis – išeikvotų baterijų jokiu būdu negalima mesti į buitinių atliekų konteinerį.
„Oro kondicionavimo sistemose yra fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios šilumą gali sulaikyti net iki 22 tūkst. kartų efektyviau negu pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas, o likti atmosferoje gali tūkstančiams metų. Pramoninėse šalyse fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos sudaro apie 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Irdamos oro kondicionierių detalės į aplinką gali išskirti rūgščių ir kitų kenksmingų, toksiškų, aplinką teršiančių medžiagų. Ypač žmonių sveikatai ir gamtai pavojingi iš elektronikos ir baterijų, akumuliatorių atliekų išsiskiriantys sunkieji metalai – litis, cinkas, švinas, kadmis“, – teigia V. Masalienė.
Norint, kad oro kondicionierius tarnautų kuo ilgiau ir elektronikos atliekų susidarytų kuo mažiau, V. Masalienė pataria oro kondicionierius tinkamai prižiūrėti – reguliariai, geriausiai dukart per metus, juos tikrinti, valyti ir dezinfekuoti. Sugedusias oro kondicionierių detales ar pačius įrenginius reikėtų atiduoti atliekų tvarkytojams.
Visus nebeveikiančius ar nereikalingus elektronikos prietaisus, baterijas, akumuliatorius galima atiduoti jų platinimo vietose, pristatyti atliekų tvarkytojams arba juos išsikviesti, arba pristatyti į regionines atliekų tvarkymo aikšteles.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje www.manrupirytojus.lt.
„Man rūpi rytojus“ komandos iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai bus testuojami. Tinkamus bus bandoma prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai.
Jeigu senos elektronikos ir technikos suremontuoti nepavyks, tada įrenginiai bus perdirbami, kad vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą. Elektronikos prietaisams pagaminti reikia daug įvairių žaliavų: metalų, plastmasės, gumos, stiklo, puslaidininkių, tepalų, dujų, taip pat aukštos vertės medžiagų – aukso, sidabro, vario ar platinos, o beveik visas šias medžiagas galima panaudoti pakartotinai.
Tinkamu automobilių oro kondicionierių ar jų detalių utilizavimu pasirūpina autoservisai. GIA ir EGIO skatina autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, todėl kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
Nuotrauka – Pixabay.com.
