Nesvarbu, ar keičiate automobilio detalę ar seną transporto priemonę nauja, būtina nepamiršti, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti jų surinkimu ir tvarkymu. Alyvų, filtrų, akumuliatorių, amortizatorių, padangų ir kitų automobilių atliekas draudžiama šalinti kartu su buitinėmis atliekomis ar vežti į sąvartynus.
„Į aplinką patekusios automobilių atliekos gali užteršti ją pavojingomis ir toksiškomis medžiagomis. Pavyzdžiui, kai akumuliatoriai yra tvarkomi netinkamai, jų gamyboje naudojama sieros rūgštis garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, o išbėgusi ant žemės gali toje vietoje išdeginti augmeniją, įsiskverbti į dirvožemį, o per jį patekti į gruntinius vandenis. Gyventojams draudžiama patiems ardyti akumuliatorius – juos būtina priduoti neardytus, kad pavojingos medžiagos nepasklistų po aplinką“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimiro Jankoit teigimu, senų automobilių ir jų atliekų tvarkymo veikla gali užsiimti tik tam turintys teisę asmenys.
„Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad kuo daugiau automobilių dalių būtų perdirbta ar pakartotinai panaudota. Tai leidžia sumažinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių poveikį aplinkai ir taupyti gamtos išteklius“, – pažymi V. Jankoit.
Pateikiame sąrašą automobilių dalių, kurios gali būti perdirbamos ar dar kartą panaudotos.
- Naudota alyva.
Lietuvoje šiuo metu panaudota transporto priemonių vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva turi neigiamą vertę, todėl neretai ji tiesiog yra neteisėtai deginama ar ja šildomos patalpos. Visgi panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais (alyva turi beveik trečdalį Mendelejevo lentelės elementų), todėl jį būtina perdirbti. Alyvos atliekų degimo metu išsiskiria sunkiųjų metalų dalelės, kurios nusėda ant žemės paviršiaus ir užteršia dirvą bei gruntinį vandenį. Iš alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu taupomi bei saugomi gamtos ištekliai.
- Plastikas.
Automobilių pramonė gamyboje naudoja vis daugiau plastiko – tai žibintai, prietaisų skydeliai, buferiai, bakai, sėdynės ir kitos dalys. Šios automobilių plastiko atliekos, kaip ir alyva, neturi teigiamos vertės rinkoje, todėl nemažai šių atliekų lieka nesutvarkytų ar nugula pakelėse, miškuose ir panašiai. Tačiau nemažai automobilių plastiko dalių (pavyzdžiui, žibintus ar buferius) galima panaudoti dar kartą. Plastiko atliekos atskiriamos, susmulkinamos ir naudojamos kitų gaminių gamybai ar energijai išgauti.
- Stiklas.
Automobilių stiklą galima remontuoti ar panaudoti kitai transporto priemonei. Jei vis tik stiklas netinkamas naudojimui, jis keliauja perdirbimui. Iš jo perdirbta medžiaga naudojama stiklo pluošto izoliacijai, betono blokelių, stiklinių butelių ir kitų gaminių gamyboje.
Kai kurių šaltinių duomenimis, pavyzdžiui, JAV kasmet keičiama apie 15 mln. automobilių stiklų ir dauguma jų patenka į sąvartynus. Tačiau technologijos modernėja ir vis daugiau automobilių stiklo perdirbama, todėl šių atliekų srautas sąvartynuose mažėja.
- Padangos.
Mažai susidėvėjusios ar restauruotos padangos panaudojamos dar kartą ir tai yra gera žinia. Vis tik Lietuvoje (ne išimtis ir kitos pasaulio šalys) dar galima pamatyti pakelėse ar pamiškėse besimėtančias senas padangas, neretai jos neteisėtai yra ir deginamos.
Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o gamtoje suyra tik per 120-140 metų. Iš perdirbtų padangų gaunama guma (granulės) naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms. Iš gumos granulių gaminama bituminė stogų danga ar automobilių statymo apsauginiai kuoleliai ir kiti gaminiai. Siekiant išgauti energiją, senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.
- Filtrai.
Panaudoti automobilių tepalų, kuro ir oro filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose – plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta. Perdirbant metalą sunaudojama mažiau energijos ir taupomos gamtinės mineralinės medžiagos.
Filtrus, kaip ir kitas automobilių atliekas, gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Visas automobilių atliekas taip pat galima palikti autoservisuose, jei naudojamasi jų paslaugomis tvarkant transporto priemonę, arba nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles. Daugiau informacijos galima rasti www.atliekos.lt.
- Amortizatoriai.
Automobilių tepaliniai ir dujiniai amortizatoriai priskiriami pavojingoms atliekoms dėl juose esančios alyvos. Atliekų tvarkymo įmonės specialia įranga pašalina alyvą iš senų amortizatorių. Be įrangos to nebūtų galima padaryti tinkamai.
- Akumuliatoriai.
Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir Lietuva, numato, kad švino turintys akumuliatoriai turi būti surenkami ir saugiai perdirbami, o po perdirbimo proceso gautos medžiagos dar kartą panaudotos naujiems gaminiams. Maždaug net 98 proc. automobilių akumuliatorių sudedamųjų dalių gali būti perdirbama. Akumuliatorių perdirbimo procese saugiai atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis, vėliau dar kartą panaudojami gamyboje. Tai taip pat saugo gamtos išteklius ir mus supančią aplinką.
Ličio jonų baterijų varomų elektromobilių akumuliatorių perdirbimas yra kur kas sudėtingesnis nei įprastinių vidaus variklių varomų automobilių akumuliatorių, tačiau elektra varomų automobilių akumuliatoriai taip pat yra perdirbami.
- Stabdžių ir aušinamieji skysčiai.
Aušinamuosiuose skysčiuose yra pavojingų cheminių medžiagų, tačiau jos gali būti saugiai panaudotos atliekų tvarkymo procese.
- Metalai ir katalizatoriai.
Automobiliuose yra tiek juodųjų, tiek spalvotųjų metalų. Aliuminiai ratlankiai, durų rankenos, durelės ir kitos automobilių dalys gali būti dar kartą panaudojamos, jei jos nėra itin susidėvėjusios. Kai automobilis ir jo detalės netinkami tolesniam eksploatavimui, visa tai keliauja į perdirbimą.
Automobilių katalizatoriai yra brangi antrinė žaliava, nes katalizatorių viduje yra brangiųjų metalų (aukso, platinos, paladžio). Lietuvoje atliekamas tik pirminis katalizatorių perdirbimas (sumalimas) – toliau jie eksportuojami į kitas šalis.
- Freonai.
Yra daug automobilių, kurių oro kondicionavimo sistema yra užpildyta šaldymo reagentu (freonu), aplinkai kenksmingomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Freonas kelia pavojų aplinkai tuomet, kai patenka į orą, pavyzdžiui, dėl transporto priemonės kondicionavimo sistemos gedimo ir jos pralaidumo. Freonui iš kondicionierių ištraukti būtina speciali įranga, todėl patiems ardyti automobilių kondicionierius (taip pat ir buitinius) draudžiama. Netinkami naudojimui freonai specialiose gamyklose suskaldomi iki aplinkai nekenksmingų cheminių jungčių.
- Generatoriai, starteriai, elektriniai varikliai ir kt.
Sugedo automobilio variklis, starteris ar generatorius? Yra didelė tikimybė, kad po remonto senąjį bus galima prikelti naujam gyvenimui. Kita vertus, šios netinkamos automobilių dalys taip pat yra perdirbamos.
- Automobilių gumos ir laidai.
Automobilių guminės žarnos, kilimėliai, laidai neturėtų keliauti į komunalinių atliekų konteinerius. Perdirbta guma dažnai naudojama naujų automobilių kilimėlių gamybai.
Atliekų tvarkytojai nuo automobilių laidų atskiria plastiką, o metalą sumala. Taigi, šios atliekos irgi perdirbamos.
