Karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir smarkiai pabrangusi nafta išjudino degalų rinką – degalinių švieslentėse dyzelino kaina perkopė dviejų eurų už litrą ribą. Degalams dėl geopolitinės situacijos ir toliau nepingant, vis daugiau vairuotojų Lietuvoje ima svarstyti alternatyvas tradiciniam vidaus degimo varikliui, o elektromobiliai vėl atsiduria dėmesio centre.
Daugiau elektromobilių, daugiau iššūkių
Aplinkosaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad spartėjant elektrinio transporto plėtrai vis aktualesniu iššūkiu tampa panaudotų elektromobilių baterijų surinkimas ir perdirbimas. Šią tendenciją atspindi ir naujausi duomenys.
„Regitros“ duomenimis, 2026 m. balandžio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 49,3 tūkst. lengvųjų keleivinių elektromobilių, pernai jų buvo 31 754. Iš jų 26 016 sudarė grynieji elektromobiliai, o 23 300 – iš išorės įkraunami hibridai. Dar daugiau nei 119 tūkst. sudarė hibridiniai automobiliai (benzinas ir elektra).
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, šių metų vasarį nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kraunamu namuose naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,53 Eur. Tai apie 2,4 karto pigiau nei tuo pačiu atstumu važiuojant dyzeliniu automobiliu (8,32 Eur) ir 2,6 karto pigiau nei benzinu varomu automobiliu (9,04 Eur). Kovo mėnesį degalų kainoms degalinių švieslentėse šoktelėjus, šie skirtumai tapo dar akivaizdesni.
„Elektromobiliai iš tiesų prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, o esant sudėtingai geopolitinei situacijai – ir prie išlaidų taupymo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad jų gyvavimo ciklo pabaigoje tiek pats automobilis, tiek jo dalys tampa atliekomis, kuriose gali būti pavojingų medžiagų. Esminė elektromobilio dalis – baterija, kurios paprastai efektyviai tarnauja apie 7–10 metų. Lietuvoje elektromobiliai eksploatuojami nuo 2010-ųjų, todėl daliai vairuotojų jau yra tekę keisti ar remontuoti baterijas, o tokių atvejų ateityje tik daugės“, – pabrėžia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Tinkamai sutvarkytos baterijos reiškia sutaupytus vertingus gamtos išteklius ir naujas galimybes verslui, tačiau svarbiausia – užtikrinti, kad jos patektų pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus.
Iš elektromobilių pašalintos baterijos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, todėl jos gali būti panaudojamos kitose srityse, pavyzdžiui, kaip energijos kaupimo sistemos namams ar pramonei. Vėliau jos yra perdirbamos, išgaunant vertingas medžiagas – litį, kobaltą ir nikelį, kurios vėl naudojamos naujų baterijų gamyboje.
Be baterijų, pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai gali kelti ir kitos elektromobilių dalys – amortizatoriai ar padangos, todėl jų vieta taip pat – pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus.
Kur priduoti elektromobilių baterijas?
Šiais metais įsigaliojusiame naujajame Baterijų reglamente išskiriamos penkios baterijų kategorijos: nešiojamosios, elektrinių transporto priemonių, pramoninės, automobilių ir mažųjų transporto priemonių baterijos.
Šias atliekas galima nemokamai priduoti:
– visose prekybos vietose, kur parduodamos elektrinių transporto priemonių baterijos;
– specialiose baterijų atliekų surinkimo vietose visoje Lietuvoje, kurias galite rasti www.atliekos.lt.
– užsakius nemokamą jų išvežimą.
Pagal Europos Sąjungos direktyvą, galiojančią ir Lietuvoje, 95 proc. senų transporto priemonių atliekų turi būti panaudotos, pakartotinai panaudotos arba perdirbtos, ir tik 5 proc. gali būti teisėtai pašalinamos. Teisėtai veikiantys transporto priemonių ardytojai bei servisai visas susidarančias atliekas rūšiuoja ir perduoda licencijuotiems atliekų tvarkytojams, kurie užtikrina jų tinkamą sutvarkymą.
