Transporto priemonių skaičius Lietuvoje auga, tačiau panaudotos automobilių alyvos perdirbimui kasmet surenkama tik mažiau nei trečdalis. Tad kur patenka likusi dalis seno tepalo, kokias grėsmes akcentuoja aplinkosaugos specialistai ir kodėl ši problema paaštrėja vasarą?
Aplinkos apsaugos agentūros naujausiais duomenimis, 2021 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 21 500 tonų alyvos, o surinkta ir perdirbta 28,9 proc., skaičiuojant nuo patiekto kiekio. Ankstesniais metais surinkimo ir perdirbimo rodiklis buvo dar mažesnis.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, šie skaičiai parodo, koks didelis yra neteisėtai ir netinkamai šalinamos panaudotos automobilių alyvos mastas.
„Aplinkos apsaugos specialistai kiekvienais metais fiksuoja tas pačias problemas – žiemą sena alyva naudojama neteisėtai šildyti patalpas. Orams atšilus atsiranda kiti panaudojimo būdai – sena alyva neteisėtai impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kitokie statiniai iš medžio. Tačiau nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas ne tik gali užtraukti piniginę baudą, bet ir smarkiai teršia aplinką bei gali pakenkti žmonių sveikatai“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Sena alyva kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai
Naudotoje automobilių alyvoje yra švino, kadmio, arseno, todėl ji yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių – vos vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir didžiulius žemės plotus.
Be to, specialiai nepritaikytuose katiluose deginamas tepalas į atmosferą išskiria kenksmingų medžiagų, sunkiųjų metalų ir kietųjų dalelių.
Tačiau jeigu panaudota alyva pasiekia teisėtai ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus, poveikis gamtai būna visiškai priešingas – atliekos sutvarkomos taip, jog būtų taupomi gamtos ištekliai ir saugoma aplinka.
Perdirbti panaudotą tepalą galima daugybę sykių – iš jo gaunama bazinė alyva, reikalinga tepalinei ar hidraulinei alyvai pagaminti bei kitoms reikmėms.
Gyventojų pasirinkimas – itin svarbus
Didžioji dalis automobilių šeimininkų alyvą keičia autoservisuose, tad gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog gyventojai nelabai gali prisidėti prie aptariamos problemos sprendimo. Tačiau, kaip sako A. Pakštaitė-Marcinkienė, gyventojai šiuo atveju taip pat turi galią.
„Tvarus pavojingų alyvos atliekų sutvarkymas yra sudėtingas, todėl jų pridavimas teisėtam atliekų tvarkytojui autoservisui dažniausiai kainuoja, o atliekų surinkimo statistika rodo, kad ne visi laikosi teisės aktų ir atliekas tvarko taip, kaip jiems parankiau. Šioje vietoje gyventojai ir gali tarti savo žodį – prireikus pakeisti tepalus rinktis tik tuos autoservisus, kurie yra deklaravę savo veiklą aplinkosaugai. Tokių autoservisų sąrašą galima rasti svetainėje https://autotvarkymas.lt/legalus-autoservisai/“, – pabrėžia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Pavojingoms automobilių atliekoms priskiriama ne tik naudota alyva, bet ir degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai. Todėl ir šios atliekos, o taip pat ir senos padangos, turi būti tvarkomos pagal griežtas taisykles.
Svetainėje www.autotvarkymas.lt vienoje vietoje patogiai ir lengvai galima rasti legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašą, kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
