Rudenį įprastai pristatomi vis nauji telefonų modeliai, kurie greit pasiekia ir parduotuvių lentynas. Šie savo funkcijomis stengiasi pralenkti jau anksčiau išleistus, o tai skatina pirkti kasmet vis naują išmanųjį. Deja, taip dažnai atsinaujinant telefoną žala padaroma ne tik piniginei, bet ir aplinkai. Elektronikos atliekų kiekiui visame pasaulyje nuolat augant ir pasiekiant vis naujus rekordus, aplinkosaugos specialistė primena – ilgiau naudoti įrenginį ne tik naudinga mūsų planetai, bet ir finansiškai, todėl dalijasi patarimais, kaip atnaujinti turimą telefoną neperkant naujo.
Ką tik nusipirkto telefono išpakavimas ir pritaikymas pagal savo poreikius – dažnam smagi nauja pradžia. Visgi toks malonumas kasmet vidutiniškai atsieina apie 500-700 eurų, kurie gali būti panaudoti kitoms išlaidoms ar taupymui. Žinoma, naujo telefono įsigijimas sekina ne tik kišenės turinį, bet ir mūsų planetą, kuriai padėti galima tik keičiant savus įpročius. Remiantis „Statista“ duomenimis, vien 2023 metais pasaulyje parduota 1,34 mlrd. išmaniųjų telefonų. Deja, beveik 6 mlrd. mobiliųjų telefonų buvo išmesti.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė pastebi, jog atsirandančios naujos funkcijos, prietaisų veikimo spartos didėjimas, sauga bei funkcionalumas natūraliai padidina poreikį atsinaujinti. Žinoma, prieš perkant naują įrenginį, ji skatina pasidomėti telefonų patvarumu ir rinktis ilgaamžiškiausią variantą. Tačiau, jos nuomone, svarbiausia, atkreipti dėmesį ir į tai, ką darome su nebenaudojama elektronika: „Trumpas daiktų naudojimo laikotarpis itin sparčiai didina atliekų kiekį pasauliniu mastu. Svarbu elektroniką naudoti kiek įmanoma ilgiau, suteikti jai progą būti panaudotai pakartotinai, o atėjus laikui ir tinkamai atsisveikinti. Kai išmanusis telefonas naudojamas 7 metus, o ne tik 2,5 metų, sutaupoma apie 100 kg šiltnamio efektą sukeliančių dujų.“
Ką daryti, kad išmanusis tarnautų ilgiau?
Naujo telefono norisi vos senasis ima atsibosti, strigti ar greit išsikrauna, tačiau V. Masalienė paaiškina, kada iš tiesų reikėtų jį keisti: „Jei jūsų telefonas yra kritęs ar patyręs smūgių, dėl kurių buvo stipriai pažeistas ekranas, reikėtų įvertinti žalą ir kiek atsieis toks remontas. Neretu atveju jis gali būti brangus, jei telefonas nėra apdraustas, todėl jį labiau apsimoka atiduoti perdirbimui ir įsigyti naują.“ Pašnekovė taip pat priduria, jog telefoną reikėtų atsinaujinti ir tokiais atvejais kai, nebegalima atnaujinti jo programinės įrangos, jo baterijos nebeįmanoma įkrauti ar ji kitaip pažeista. Pastaruoju atveju, V. Masalienė ragina, kuo greičiau telefoną atiduoti perdirbti, nes pažeista baterija gali imti kaisti, o tam tikrais atvejais gali užsidegti ar net sprogti.
Itin daug naudojamas telefonas gali imti prasčiau veikti, tačiau yra būdų kaip jį atnaujinti neperkant naujo. „Svarbu, kad atnaujintumėte savo telefono programinę įrangą į naujausią. Tai leis telefonui veikti sparčiai bei turėti naujausias funkcijas“, – paaiškina V. Masalienė. Ji taip pat pabrėžia, jog dėl telefono veikimo spartos svarbu ištrinti nereikalingas nuotraukas, nenaudojamas programas, senas žinutes ir skambučių istoriją. Tačiau, jei telefonas greit išsikrauna ar išsijunginėja, ji pataria, pakeisti jo bateriją nauja, kuri ir išspręs šias problemas. „Labai daug įtakos turi ir telefono išvaizda, todėl naujas dėklas ar aksesuarai gali padėti atnaujinti jį vizualiai. Žinoma, galite atnaujinti ne tik išorę, bet ir ekrano foną“, – priduria V. Masalienė.
Tvarumo pamokos nuo mažens
Norint spręsti elektronikos atliekų problemą V. Masalienė siūlo ir vaikus mokyti tvarumo: „Svarbu vaikui paaiškinti, kodėl svarbu elektroniką naudoti ne vienerius metus bei kur ją dėti, jei ji nebereikalinga. Pavyzdžiui, jei turite nebenaudojamą telefoną, galite kartu su vaiku nuspręsti, ką su juo daryti, kad sumažintumėte elektronikos atliekų. Puikiai veikiantį telefoną galima naudoti pačiam, parduoti ar atiduoti tam, kam jis bus reikalingas. Tačiau, jei telefonas jau turi tam tikrų gedimų, jį galima remontuoti arba priduoti į elektronikos atliekų surinkimo punktą.“
Aplinkos apsaugos ekspertės teigimu, gerų įpročių formavimas šeimoje padeda jų laikytis daug dažniau. „Kai taip pasirūpinama elektronikos tolimesniu naudojimu ar perdirbimu, tai gali virsti net savita tradicija. Tai smagi pramoga, kuri leis kažką padovanoti, atiduoti arba palikti perdirbimui. Dėl pastarojo bus prisidedama net prie naujų daiktų „gimimo““, – pabrėžia V. Masalienė.
Susimąstyti priverčianti statistika
Remiantis tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“, vienijančios elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas, skaičiuokle, tinkamai sutvarkius nebereikalingą telefoną galima atgauti net 59 g plastiko, kuris gali būti panaudotas kitų daiktų gamyboje. Taip pat telefonuose slypi ir kitos medžiagos. 3 g aliuminio bei 13 g vario, iš to paties telefono, gali būti panaudojami kitiems produktams. O tam, kad būtų surinktas auksas reikalingas vienam žiedui pagaminti, reikės 88 telefonų.
Deja, kasmet elektronikos atliekų daugėja. Neretai elektronikos atliekos tiesiog kaupiamos namuose arba su įprastomis šiukšlėmis metamos į mišrių atliekų konteinerius, todėl tai užkerta kelią joms patekti į tvariai ir teisėtai veikiančių atliekų tvarkytojų rankas, kur jas būtų galima prikelti naujam gyvenimui arba atgauti vertingas medžiagas, tinkamas naujiems gaminiams gaminti.
„Global E-Waste Monitor“ ataskaitoje skelbiama, kad 2022 metais tinkamai surinkta ir perdirbta buvo mažiau nei ketvirtadalis per metus visame pasaulyje susidariusių elektronikos atliekų. Norint, kad šis skaičius didėtų aplinkos apsaugos specialistai ragina elektronikos atliekas išmesti tik į tam skirtus konteinerius. Taip ne tik prisidedant prie žiedinės ekonomikos, bet ir užkertant kelią aplinkos taršai.
Tinkamas atsikratymas elektronika
V. Masalienė įspėja, jog priėmus sprendimą nebereikalingą elektroniką išmesti, jos jokiu būdu negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius, palikti pamiškėse ar pakelėse, nes tai gali sukelti pavojų žmonių sveikatai bei užteršti aplinką. Iš aplinkoje yrančių, mechaniškai pažeistų elektronikos atliekų gali pasklisti žmogui ir gamtai pavojingų medžiagų, o baterijos gali užsidegti ar sprogti. Todėl visus smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus patariama atnešti į didesnį prekybos centrą, kuriame galima rasti specialiai tam skirtas talpas. Senas baterijas galima išmesti į tam skirtas dėžutes, kurios stovi net ir mažiausiose parduotuvėse.
Turintys atitarnavusios stambios buitinės technikos ar elektronikos, pavyzdžiui, indaplovę, šaldytuvą ir pan., gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt. Taip pat visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos yra renkamos ir kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – pixabay.com.
