Telefonai, paspirtukai, nešiojamieji kompiuteriai ar išorinės baterijos jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau kartu auga ir su šių įrenginių naudojimu susijusios grėsmės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys rodo, kad šiemet Lietuvoje jau kilo 13 gaisrų, susijusių su elektronikos įranga ar ličio baterijomis, o pernai jų buvo užfiksuota net 31.
Daugiausia gaisrų kilo dėl elektros įrenginių, prietaisų ar instaliacijos gedimų – šiemet dėl šios priežasties fiksuoti 8, o praėjusiais metais – 16 gaisrų. Gaisrus sukelia ir perkaitusios ličio baterijos, netvarkingi įkrovikliai bei netinkami įkrovimo įpročiai.
Ekspertai primena, kad dalies nelaimių būtų galima išvengti laiku pastebėjus pirmuosius pavojingus ženklus ir laikantis elementarių saugumo taisyklių.
Tarp priežasčių – ir neatsargumas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, elektronikos įrangos ir ličio baterijų gaisrai kyla ir dėl savaiminio medžiagų užsidegimo – 2026 m. užfiksuoti 2, o 2025 m. – 4 tokie atvejai. Pernai dar 2 gaisrai kilo dėl tyčinės žmogaus veikos.
Incidentus sukelia ir transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai – tiek šiemet, tiek pernai jų fiksuota po 2 atvejus. Taip pat pasitaiko kitų transporto priemonių gedimų, sprogimų bei kitų incidentų.
Skaičiuojama, kad iki 2028 metų pasaulyje bus naudojama apie 129 mln. elektrinių paspirtukų ir dviračių, o prie šio skaičiaus dar reikėtų pridėti elektrinius riedžius, riedlentes, vienaračius, triračius bei kitus įrenginius. Tuo pat metu elektronikos atliekos išlieka sparčiausiai augančiu atliekų srautu pasaulyje, todėl su jų naudojimu ir tvarkymu susijusios grėsmės tampa vis aktualesnės.
Gaisrų pavojų didina ne tik netvarkinga elektros instaliacija, perkrauti ilgintuvai, bet ir be priežiūros palikti įrenginiai bei gamintojų rekomendacijų nepaisymas. Papildomą riziką kelia ir pasenę ar techniškai nusidėvėję įrenginiai – laikui bėgant dėvisi jų laidai bei vidinės detalės, todėl didėja kibirkščiavimo ir gaisro tikimybė. Specialistai rekomenduoja tokių, nebetinkamų naudoti, įrenginių nekaupti namuose, o perduoti atliekų tvarkytojams arba priduoti perdirbti specialiose surinkimo vietose.
Reikalavimai vis griežtėja
Jei iki šiol Europos Sąjungos valstybės turėjo surinkti 45 proc. per metus rinkai pateiktų nešiojamųjų baterijų atliekų, nauji tikslai yra gerokai ambicingesni – iki 2027 metų pabaigos šis rodiklis turės siekti 63 proc., o iki 2030 metų pabaigos – net 73 proc.
Lietuvoje, kaip ir kitose Bendrijos šalyse, būtina surinkti ir sutvarkyti ne mažiau kaip 65 proc. visų buityje naudojamų EEĮ atliekų, skaičiuojant nuo tiekimo vidaus rinkai pastarųjų trejų metų vidurkio.
Vis dėlto didelė dalis elektronikos ir baterijų atliekų vis dar nėra tinkamai surenkamos – jos atsiduria mišrių atliekų konteineriuose, kaupiamos namuose ar išmetamos aplinkoje.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė primena, kad į buitinių atliekų konteinerius patekę seni elektroniniai žaislai, belaidės ausinės ar elektrinių paspirtukų baterijos transportavimo ir rūšiavimo metu dažnai suspaudžiamos ar pažeidžiamos. Pažeidus bateriją, gali prasidėti vadinamasis terminis įkaitimas, kai temperatūra itin greitai pakyla iki labai aukšto lygio. Tokie gaisrai plinta staigiai, išskiria daug karščio bei pavojingų dujų, todėl juos suvaldyti įprastomis priemonėmis itin sudėtinga.
Be to, elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia grėsmę žmogaus sveikatai ir aplinkai. Netinkamai tvarkomi prietaisai bei buitinė technika į aplinką gali išskirti sunkiuosius metalus, plastikus, ozono sluoksnį ardančias dujas bei nervų sistemai pavojingas medžiagas, tokias kaip švinas ar kadmis. Tokios atliekos gali užteršti gruntą, vandenį ir atmosferą.
Rūšiavimui – vis patogesnė infrastruktūra
Nebereikalingus smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus ar telefonus, galima atnešti į didžiuosius prekybos centrus, kuriuose įrengtos specialios surinkimo talpos. Baterijas galima palikti prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose bei įvairiose įstaigose esančiose specialiose dėžutėse.
Gyventojai, turintys atitarnavusį šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitokios stambios buitinės technikos, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registracija vyksta internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu taip pat galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, galima rasti atliekos.lt.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atsakingas baterijų rūšiavimas svarbus ne tik saugumui, bet ir žiedinei ekonomikai. Iš perdirbtų baterijų atgaunamos vertingos medžiagos – litis, kobaltas ir nikelis, kurie vėliau naudojami naujų įrenginių gamyboje. Pavyzdžiui, sutvarkius 3 tūkst. tonų baterijų, galima susigrąžinti 42 tonas ličio, 335 tonas kobalto ir 166 tonas nikelio.
„Atitarnavusi buitinė technika ir elektronika – ne atliekos, o galimybė kurti tvarią, ekologišką ateitį. Elektronikoje galima rasti apie 70 elementų iš periodinės lentelės. Tad jei nebereikalingi telefonai, virtuviniai prietaisai ar dešimtmečius tarnavę šaldytuvai laikomi sandėliuose, tai tampa praleista proga tausoti gamtos išteklius ir prisidėti prie švaresnės aplinkos“, – atkreipė dėmesį V. Masalienė.
