Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių kasmet sukaupiamas komunalinių atliekų srautas auga, tačiau gera žinia ta, kad į sąvartynus patenkančių atliekų dalis sparčiai mažėja. Su kokiais sunkumais vis dar susiduria atliekų tvarkytojai Lietuvoje?
Į komunalinių atliekų srautą daugiausia patenka atliekos iš namų ūkių, taip pat parduotuvių, biurų ir viešųjų įstaigų. „Eurostat“ duomenimis, vienas ES gyventojas 2020 metais sukaupė vidutiniškai 505 kilogramus (kg) komunalinių atliekų – beveik dešimtadaliu (38 kg) daugiau nei 1995-aisiais, o tai prilygsta daugiau nei suaugusio kupranugario, kuris vidutiniškai sveria apie 500 kg, svoriui.
Daugiausiai komunalinių šiukšlių susidarė Danijoje (845 kg vienam asmeniui) ir Liuksemburge (790 kg), o mažiausi jų kiekiai – Rumunijoje (287 kg), Lenkijoje (346 kg) ir Vengrijoje (364 kg).
Tik septyniose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose) vienas asmuo sukaupė mažiau komunalinių atliekų nei 1995 metais. Tačiau buvo šalių, kur komunalinių atliekų srautas augo ganėtinai stipriai: Kroatijoje jų per lyginamuoju laikotarpiu buvo 90 proc. daugiau, Latvijoje – 80 proc., o Čekijoje – beveik 70 procentų.
Lietuvoje vienam gyventojui atiteko vidutiniškai 483 kg šiukšlių, panašiai 2020 metais sukaupė vienas Slovėnijos ir Latvijos gyventojas.
Pasak „Eurostat“, nors komunalinių atliekų kiekis ES didėjo, tačiau į sąvartynus patenkančių atliekų dalis sparčiai mažėjo (nuo 61 proc. 1995 metais iki 23 proc. 2020-aisiais), o atliekų perdirbimas gerokai išaugo: nuo 37 kg 1995-aisiais iki 241 kg vienam asmeniui 2020 metais. Teigiamus pokyčius lėmė griežtesni įstatymai dėl pakuočių ir atliekų mažinimo bei mažesnio į sąvartynus patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekio.
Sraute – netinkamos atliekos
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovės Astos Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, nors į sąvartynus patenkančių atliekų srautas mažėja, sunkumų dėl tinkamo atliekų rūšiavimo Lietuvoje dar yra.
„Gamintojai ir importuotojai investuoja į gyventojų švietimą ir žmonių sąmoningumas didėja, tačiau kai kurie įpročiai sunkiai keičiasi. Buitinių atliekų konteineriuose vis dar atsiduria smulki elektros ir elektroninė įranga, kaip elektriniai virduliai, lygintuvai, dantų šepetukai, kompiuterių pelės ar TV pultai, žaislai bei kiti gaminiai ir nepatenka į perdrbimą. Smulkūs elektroniniai įrenginiai dažniausiai veikia dėka baterijų, todėl jiems patekus į komunalines atliekas kartu išmetami ir pavojingų medžiagų turintys akumuliatoriai bei baterijos“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Kartu su smulkiais elektronikos gaminiais sąvartyne atsiduria ne tik sunkiųjų metalų turinčios baterijos, bet ir plastikas, kurio apstu daugelyje gaminių.
Buitinių atliekų sraute neretai atsiranda ir rinkoje vertės neturinčios automobilių atliekos, o jų daugiausiai susidaro transporto priemonių priežiūros ir remonto įmonėse. Kai kurie autoservisai neteisėtai šalina bevertes atliekas komunalinių atliekų konteineriuose ar nuošaliose vietose (pamiškėse, pakelėse), nes jų pridavimas atliekų tvarkytojams kainuoja. Netinkamai atliekas tvarko ir tie ūkio subjektai, kurie automobilių serviso paslaugas teikia nelegaliai.
„Teigiamą rinkoje vertę turinčių atliekų, pavyzdžiui, šaldytuvų, skalbimo mašinų, nešiojamųjų kompiuterių ar automobilių akumuliatorių, amortizatorių, filtrų turėtojas už jų pridavimą gali gauti atlygį. Kai už atliekas jų turėtojui pačiam reikia mokėti, vis dar dažni atvejai, kai tinkamai tokiomis atliekomis nesirūpinama ir jos nepatenka pas atliekų tvarkytojus“, – sako bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Tarp neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų yra visas automobilių plastikas, guma, stiklas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, žibintai, oro pagalvės, naudota alyva ar senos padangos. Įvairaus plastiko transporto priemonėse, kaip ir elektronikos įrenginiuose, tik daugėja.
Priima nemokamai
EGIO ir GIA vadovė primena, kad gyventojai naudotą elektros ir elektroninės įrangą gali atiduoti į bet kurią šių gaminių platinimo vietą. Visos elektronikos platinimo ir kitos priėmimo vietos senus gaminius turi priimti nemokamai. Didesniuose prekybos centruose yra gamintojų ir importuotojų įsteigtos specialios talpos smulkiai elektronikai ir baterijoms surinkti.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekas nemokamai iš gyventojų priima ir savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Seną elektroniką, kaip ir automobilių atliekas, galima pristatyti ir jas tvarkančioms įmonėms. Kai kurie atliekų tvarkytojai teikia stambios buitinės technikos (šaldytuvų, skalbimo mašinų, indaplovių, televizorių ir kt.) išvežimo iš namų paslaugą, ši paslauga paprastai būna nemokama. Gyventojai elektronikos ir transporto priemonių bei jų atliekų priėmimo vietas ir sąlygas, atliekų tvarkytojus gali rasti jiems skirtoje internetinėje svetainėje www.atliekos.lt.
Nerūšiuojamos ir bet kur išmestos atliekos teršia aplinką, dirvožemį, vandenį ir kelia pavojų žmonėms bei gyvūnams. Kai atliekos nepatenka į perdirbimą, netaupomi senkantys gamtos ištekliai.
