Lietuvoje oficialiai perdirbama mažiau nei ketvirtadalis visos rinkai patiektos automobilių alyvos ir tokia padėtis nesikeičia jau daug metų. Kur patenka likusi didžioji dalis seno automobilių tepalo ir kodėl aplinkosaugininkams tai kelia didelių rūpesčių?
Aplinkos apsaugos agentūros naujausiais duomenimis, 2018 metais gamintojai ir importuotojai patiekė vidaus rinkai 21,59 tūkst. tonų alyvos, tačiau buvo surinkta ir perdirbta tik apie ketvirtadalį alyvos atliekų, skaičiuojant nuo viso rinkoje parduoto kiekio. Rinkos dalyvių vertinimu, šalyje parduodamos automobilių alyvos kiekis gali siekti apie 25-30 tūkst. tonų per metus, o kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst. tonų naudoto automobilių tepalo.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė sako, kad augant alyvos pardavimui jau daug metų surenkamos ir perdirbamos alyvos atliekų kiekis nesikeičia – tai parodo, koks yra didelis neteisėtai ir netinkamai šalinamo naudoto automobilių tepalo mastas.
„Automobilių ir pramonės sektorius kiekvienais metais sukuria dešimtis milijonų tonų alyvos atliekų visame pasaulyje. Tačiau statistika rodo, kad pasaulyje net apie 95 proc. šių atliekų yra sudeginama, patenka į sąvartyną ar neteisėtai pašalinama gamtoje. Visuomenė piktinasi plastiko tarša ar šiukšlėmis gamtoje, tačiau pamiršta, kad naudotas variklio tepalas taip pat sukelia daug neigiamų pasekmių aplinkai ir net žmonių sveikatai“, – sako V. Masalienė.
Naudotas automobilių tepalas yra vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių dėl jame esančių teršalų kaip švino, kadmio ir arseno. Maža to, vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Dėl to šis atliekų srautas kelia daug rūpesčių aplinkosaugai.
„Jei žiemą naudota alyva neteisėtai šildomos įvairios patalpos, atėjus šiltiems orams ja neteisėtai impregnuojamos tvoros, pavėsinės, šiltnamiai ir kiti mediniai statiniai. Automobilių tepalo atliekoms patekus pas pavojingų atliekų tvarkytojus išvengtume aplinkos taršos, o neteisėtai ją naudojantiems netektų mokėti baudų“, – teigia GIA vadovė.
Pagal Lietuvos teisės aktus, nelegalus alyvos atliekų tvarkymas ir jų deginimas užtraukia gyventojams nuo 250 iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1 200 eurų. Jei administraciniai nusižengimai buvo padaryti pakartotinai, bauda išauga nuo 750 iki 2 tūkst. eurų.
Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.). Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus.
Daugiau pavojingų atliekų
Pavojingoms automobilių atliekoms, be naudotos alyvos, taip pat priskiriami vidaus degimo variklių degalų, tepalų ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, aušinamieji skysčiai ir panašiai. Daugiausia šių atliekų susidaro automobilių techninės apžiūros ir remonto įmonėse (autoservisuose).
Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos taip pat yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl svarbu tinkamai jas sutvarkyti (perdirbti).
„Vienas plačiausiai paplitusių apdorojimo metodų yra alyvos atliekų deginimas specialiuose, tam pritaikytuose įrenginiuose. Mūsų įmonė surinktą naudotą automobilių tepalą eksportuoja į Lenkiją perdirbimui“, – sako atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Pernai GIA nariai vidaus rinkai patiekė 8,65 tūkst. tonų alyvos, perdirbimui buvo surinkta791,4 tonų naudoto tepalo atliekų.
Gyventojai dėl alyvos, kaip ir kitų automobilių atliekų pridavimo, gali tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“ (www.atc.lt). Atliekų tvarkytojų ir atliekų priėmimo aikštelių sąrašą, priėmimo sąlygas galima rasti www.atliekos.lt.
