Naujausi Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad Lietuvoje 2021 metais surinkta beveik 12,5 tūkst. tonų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Tai didžiausias kiekis per kelerius pastaruosius metus. Augant baterijų ir akumuliatorių poreikiui, aplinkosaugos specialistai pasakoja apie jų rūšis, ypatybes ir kodėl išeikvotas būtina tinkamai sutvarkyti.
Baterijas ir akumuliatorius galima skirstyti į keturias pagrindines grupes – pramoniniai, automobilių, elektromobilių ir nešiojamieji. Pastarieji yra tie, kuriuos daugelis naudoja kasdien – dedami į įvairius elektronikos prietaisus.
Pasak baterijų ir akumuliatorių atliekas tvarkančios įmonės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus Ernesto Ledžiaus, baterijoms ir akumuliatoriams pagaminti naudojami ne tik pirminiai gamtos ištekliai, bet ir po atliekų perdirbimo gautos žaliavos, pavyzdžiui, litis, kobaltas, varis, aliuminis, juodieji metalai, plastikai ir kiti komponentai.
„Didžioji dalis atliekų tvarkytojams atiduotose baterijose esančių medžiagų grįžta į rinką, nes iš jų gaminami nauji produktai. Labai svarbu išeikvotas baterijas ir akumuliatorius tinkamai sutvarkyti – iš jų galima atgauti vertingų medžiagų. Todėl kiekvienas gyventojas ir verslas turi rimtai žiūrėti į baterijų perdirbimą, nes tai ne tik taršos mažinimo prevencija, bet ir galimybė gauti žaliavų ateities energetikai“, – teigė E. Ledžius.
Tikslas – atgauti kuo daugiau vertingų medžiagų
Ypač aktualu tinkamai pasirūpinti iš elektromobilių pašalintomis ličio jonų baterijomis, nes jos vis dar gali išlaikyti 70–80 proc. pradinės talpos, todėl gali būti panaudotos pakartotinai ir taip prikeltos naujam gyvavimui, pavyzdžiui, kaip energijos saugyklos namams ar pramonei.
„Tos baterijos, kurios pakartotinai panaudoti nebetinkamos, yra perdirbamos ir iš jų išgaunamos vertingos medžiagos, pavyzdžiui, litis, kobaltas, švinas, nikelis. Jas galima panaudoti naujoms baterijoms ar kitiems naujiems įrenginiams gaminti. Tvarkant atliekas pagal aukščiausius standartus išeitis yra net tada, kai lieka medžiagų, kurių iš baterijų atgauti neįmanoma – tokiu atveju šios medžiagos gali būti panaudojamos energijai gauti“, – paaiškino E. Ledžius.
Tuo tarpu Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė priminė, kokia žala yra daroma gamtai ir žmogui, jeigu baterijos ir akumuliatoriai yra ne tinkamai sutvarkomi, o išmetami kur papuola.
„Baterijų ir akumuliatorių sudėtyje esantis švinas, gyvsidabris, kadmis gali būti žalingi aplinkai ir žmogui. Irdamos baterijų ir akumuliatorių atliekos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali patekti ir į vandens telkinius bei žmogaus organizmą. O nikelis, kobaltas ir litis yra priskiriami prie labai degių medžiagų, todėl mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ar net sprogti“, – sakė V. Masalienė.
Už kai kurias atliekas galima gauti atlygį
V. Masalienė pridūrė, kad baterijų ir akumuliatorių jokiu būdu negalima išmesti į mišrių atliekų konteinerį ir priminė, kaip atsakingai pasirūpinti šiomis atliekomis. Išeikvotas buityje naudojamas baterijas galima atnešti į specialias talpas prekybos centruose ir biuruose.
Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius, elektromobilių baterijas bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažniausiai yra vertingos ir už jas atliekų turėtojui sumokama.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima projekto „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Nuotrauka – canva.com.
