Pastaruoju metu nuvilnijo pranešimų banga apie gaisrus, įsiplieskusius dėl elektronikos įrenginių baterijų. Klaipėdoje gaisras kilo šiukšliavežėje dėl į mišrių atliekų konteinerį išmesto paspirtuko baterijos. Gargžduose dėl paspirtuko baterijos liepsnojo medinis pastatas. Paspirtukai degė ir Alytuje bei Zarasuose, o Kėdainių rajone gaisras buvo kilęs nuo riedžio. Specialistai paaiškina, kodėl baterijos sprogsta ir kaip nuo to apsisaugoti.
Skaičiuojama, kad iki 2028-ųjų pasaulyje vien elektrinių paspirtukų ir dviračių bus apie 129 mln., tačiau prie šio skaičiaus dar reikėtų pridėti elektrinius riedžius, riedlentes, vienaračius, triračius ir kitus įrenginius. Incidentų dėl baterijų gali pasitaikyti, tad būtina žinoti, kaip elgtis gaisro atveju.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos svetainė skelbia, kad jeigu ličio jonų baterija ar įrenginys su juo užsidegė, jį reikia uždengti nedegia medžiaga, pavyzdžiui, namuose užsiliepsnojusį telefoną galima įdėti į puodą ir uždengti. Jeigu užsidegė prietaisas, kurio bateriją tuo metu krovėte, pirmiausiai reikia atjungti jį nuo elektros įtampos. Jeigu to padaryti negalima, reikėtų išjungti saugiklius elektros skydinėje. Jei įrenginys įkaito ir ėmė sklisti baltos spalvos dūmai, galima jį skubiai numesti į saugesnę vietą, nes buitinėmis sąlygomis prasidėjusios reakcijos sustabdyti nepavyks. Ličio gesinti vandeniu negalima, tačiau ličio jonų akumuliatoriuose yra naudojamas metalizuotas litis, kurio gesinimui gali būti naudojamas vanduo. Todėl, jei įrenginys yra atjungtas nuo elektros įtampos, gaisrą galima gesinti vandeniu.
Pataria atidžiai rinktis prietaisus ir baterijas
Baterijų ir akumuliatorių sudėtyje esantis nikelis, kobaltas ir litis yra priskiriami prie labai degių medžiagų, todėl mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ar net sprogti. Taip atsitinka dėl perkaitimo ar trumpojo jungimo, kurie atsiranda dėl pažeidimų, broko. Todėl labai svarbi tokių galimų užsidegimų ir sprogimų prevencija.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė visų pirma nuramino, kad baterijos ir visi elektronikos prietaisai, kuriems jos reikalingos, naudojami pagal paskirtį, nesugedę ir mechaniškai nepažeisti, yra visiškai saugūs.
„O ir pažeista ar sugedusi elektronika užsidega retai. Pavyzdžiui, visoje Prancūzijoje elektros ir elektronikos atliekos užsidega maždaug vieną kartą per dieną, o tipiniuose prancūzų namuose vidutiniškai yra apie 100 baterijų. Tad užsidegimų atvejų palyginti nedaug, tačiau geriau vis tiek nerizikuoti. Todėl pirmasis patarimas, norint išvengti baterijų ar elektronikos prietaisų perkaitimo, užsidegimo ar sprogimo – naudoti tik kokybiškus, patikimus, nesugedusius ir mechaniškai nepažeistus įrenginius ir naudoti juos pagal paskirtį, vadovaujantis instrukcijomis“, – sako V. Masalienė.
Išeikvotose baterijose – ir naudingos medžiagos
Antrasis patarimas – išeikvotas baterijas bei kitus sugedusius, pažeistus ar tiesiog nebenaudojamus elektronikos prietaisus iškart išmesti į tik jiems skirtas talpas arba perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie dirba pagal aukščiausius standartus.
„Patekę pas atliekų tvarkytojus, baterijos ir akumuliatoriai yra nukenksminami, o po to pasirūpinama tinkamu jų perdirbimu bei sutvarkymu. Atiduoti baterijas, o ne jas kaupti ar išmesti bet kur, verta dar ir todėl, kad baterijose yra vertingų medžiagų, kurias atliekų tvarkytojai gali atgauti ir panaudoti naujiems gaminiams. Šitaip yra taupomi gamtos ištekliai ir mažinama aplinkos tarša“, – teigia V. Masalienė.
Baterijose ir elektronikos prietaisuose taip pat yra medžiagų, kurios ne tokios degios, tačiau ne mažiau pavojingos aplinkai, pavyzdžiui, švinas, gyvsidabris, kadmis. Ne vietoje išmestos ir aplinkoje irdamos baterijų ir akumuliatorių atliekos skleidžia šias medžiagas, o jos gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali prasiskverbti ir į vandens telkinius, žmogaus ar gyvūno organizmą.
Baterijoms priduoti – keli būdai
Išeikvotas buityje naudojamas baterijas galima atnešti į specialias talpas prekybos centruose ir biuruose. Ten pat galima rasti ir talpas visai smulkiai sugedusiai ar tiesiog nebereikalingai elektronikai – ausinėms, barzdaskutėms, skrudintuvams ir pan.
Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius, elektromobilių baterijas bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažniausiai yra vertingos ir už jas atliekų turėtojui sumokama.
Iš gyventojų nemokamai priimti senas baterijas, akumuliatorius ir elektroniką privalo ir jų platintojai. Nuo šio pavasario plečiamas ir „Man rūpi rytojus“ elektronikos atliekų priėmimo vietų tinklas – į patogiai pasiekiamas vietas, kuriose stovi ryškūs, žalios spalvos „Man rūpi rytojus“ nameliai įvairiuose Lietuvos miestuose gyventojai atitarnavusius įrenginius gali pristatyti bet kuriuo jiems patogiu metu. Turintys stambios, sunkios buitinės technikos ir elektronikos gali išsikviesti „Man rūpi rytojus“ komandą, kuri tokias atliekas nemokamai išveža iš bet kurios Lietuvos vietos. Beje, jei kviesite komandą dėl, pavyzdžiui, seno šaldytuvo išvežimo, galėsite tuo pat metu atiduoti ir baterijas bei smulkias elektronikos atliekas.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Nuotrauka – canva.com.
