Sprendimų, kaip sumažinti tekstilės atliekų kiekį, ieško visa Europa, tačiau Prancūzija viena pirmųjų ėmėsi drąsaus sprendimo – jos Senatas pritarė idėjai įstatymu uždrausti bet kokias ultragreitosios mados platformų „Shein“ ir „Temu“ reklamas, apmokestinti itin pigius, vos per kelias dienas į rinką išleidžiamus, drabužius bei uždrausti besaikį pirkimą skatinančią ultragreitosios mados nuomonių formuotojų reklamą. Nors šis draudimas negalios Europos greitosios mados prekių ženklams, Prancūzijos pavyzdys rodo – atsakomybę už tekstilės pramonės daromą žalą aplinkai privalo dalytis visos grandys. Kokių pokyčių imasi Lietuva?
Tikslas – sumažinti ultragreitosios mados daromą žalą
Įsigaliojus naujam įstatymui, už kiekvieną ultragreitosios mados prekių ženklų parduotą prekę būtų taikomas 5 eurų mokestis, o iki 2030 m. jis padidėtų iki 10 eurų. Prancūzija būtų pirmoji šalis pasaulyje, taip griežtai ribojanti ultragreitąją madą.
Prancūzijos iniciatyva apmokestinti pigius, didžiausią įtaką aplinkos taršai darančius greitosios mados gaminius ir drausti tokių gaminių reklamą, o gautas lėšas skirti tvariems gamintojams finansuoti, didžiausią įtaką turėtų pigiausių, trumpiausiai naudojamų drabužių rinkai, o vartotojus paskatintų dažniau susimąstyti, ar tokio drabužio jiems tikrai reikia.
„Prancūzai ėmėsi lyderystės ir veiksmų pažaboti ultragreitąją madą. Nesiimant jokių veiksmų, situacija tik blogėtų: tekstilės pramonėje būtų eikvojama vis daugiau išteklių, augtų anglies dvideginio emisijos, plėstųsi sąvartynai, o klimato kaitos padarinių sprendimas pareikalautų dar daugiau pastangų bei lėšų“, – atkreipė dėmesį VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vykdomoji direktorė Nino Inasaridze.
Pasak pašnekovės, ultragreitosios ir greitosios mados prekių ženklai, pasitelkdami nuomonės formuotojus ir reklamą socialiniuose tinkluose, skatina pirkti vis daugiau, akcentuodami drabužių pigumą ir kasdien besikeičiančią madą.
„Požiūrį į vartojimą būtina keisti jau dabar: pirkėjai turėtų rinktis tvaresnius gaminius ir pirkti atsakingiau, o tekstilės verslams svarbu prisiimti atsakomybę ne tik už pardavimą, bet ir už tai, kad visas tekstilės gyvavimo ciklas veiktų sklandžiai – tam itin svarbus gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas. Tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybė galėtų padėti mažinti tekstilės atliekų kiekį, skatinti žiedinę ekonomiką ir leisti Lietuvai tapti geruoju pavyzdžiu kitoms šalims“, – kalbėjo N. Inasaridze.
Atsakomybė tenka gamintojams
Lietuvoje šiuo metu nėra galiojančio įstatymo, reglamentuojančio tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybę, tačiau viešoji įstaiga „Tekstilės tvarkymas“, bendradarbiaudama su tekstilės gamintojais ir importuotojais, jau dabar ieško sprendimų, kaip sukurti ir įdiegti efektyviai veikiančią tekstilės atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą Lietuvoje.
„Be tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybės principo įgyvendinimo Lietuvoje neįmanoma tinkamai sutvarkyti tekstilės atliekų. Nuo jų sprendimų priklauso ne tik tai, kiek ir kokios tekstilės pasieks vartotojus, bet ir kokios kokybės, sudėties bei ilgaamžiškumo ji bus. Atsakomybė už tekstilės poveikį aplinkai prasideda būtent nuo gamintojo“, – pabrėžė viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ vadovė Kristina Juškevičienė.
Anot pašnekovės, atsakomybė reiškia ne tik finansinį indėlį į atliekų tvarkymo sistemą, bet ir aktyvų dalyvavimą sprendžiant problemą iš esmės: kuriant lengviau perdirbamus gaminius, mažinant perteklinę gamybą, užtikrinant audinių atsekamumą ir ilgaamžiškumą. Tai reiškia ir skaidrų informacijos teikimą vartotojui apie produkto sudėtį, gamybos sąlygas, galimybę jį perdirbti ar pataisyti.
K. Juškevičienė neabejoja: ateities mada – ta, kuri tarnauja ilgiau. „Tekstilė turi būti ilgaamžė, apgalvota ir kurianti vertę – ne švaistymą. Tvari mada prasideda ne nuo naujos kolekcijos, o nuo naujo požiūrio. Jei norime tikro pokyčio, tekstilės pramonė privalo atsisakyti ultragreitosios mados logikos ir kurti ilgaamžius, lengvai pataisomus ir perdirbamus drabužius. Tvarumo principų svarbu laikytis kuriant kiekvieno gaminio dizainą, o ne tik popieriuje“, – apibendrino pašnekovė.
Informacija parengta įgyvendinant VšĮ „Aplinkos apsaugos instituto“ visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai“ projektą, kuris dalinai finansuojamas iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos Pažangos priemonės veiklos „Finansinės paskatos nevyriausybinių organizacijų veikloms ir (ar) veiksmams, formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą“ lėšų.
