Lietuvoje daugėjant elektromobilių, daugėja ir baterijų, kurios anksčiau ar vėliau baigs savo gyvavimo ciklą. Iš bet kur išmestų baterijų į aplinką gali pasklisti kenksmingos medžiagos. Tačiau tinkamai sutvarkytos senos baterijos – sutaupyti vertingi gamtos ištekliai ir naujos galimybės verslui.
Gamintojų ir importuotojų asociacija, remdamasi VĮ „Regitra“ teikiama transporto priemonių registracijos statistika, skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra beveik 8 tūkst. tonų M1 klasės elektromobilių ir hibridinių, varomų elektra ir benzinu, automobilių baterijų – maždaug tiek svertų ir 18 Puntuko akmenų.
„Pastaraisiais metais elektromobilių ir hibridinių automobilių Lietuvoje sparčiai daugėja. „Regitros“ statistika rodo, kad šiemet lapkričio mėnesį šalyje buvo registruota beveik 72 tūkst. elektra bei elektra ir benzinu varomų M1 klasės automobilių. Didžioji dalis – trys ketvirtadaliai jų Lietuvoje atsirado per pastaruosius trejus metus ir skaičiai, panašu, tik augs. Tad būtinybė ir poreikis tvarkyti senas transporto priemonių baterijas ateityje bus vis didesnis“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Baterijoje – dešimtys kilogramų vertingų medžiagų
Būtinybė taisyklingai rinkti ir tvarkyti baterijų atliekas įtvirtinta ir rugpjūtį įsigaliojusiame Europos Sąjungos baterijų ir baterijų atliekų reglamente. Verslui keliami nauji reikalavimai ir priskiriama dar daugiau atsakomybių – baterijos turės būti tvarios, griežčiau ženklinamos, jų turės būti surenkama ir perdirbama daugiau.
O poreikis tvariai tvarkyti baterijas stiprėja žinant, koks vertingas žaliavų rinkinys tai yra. Vienoje elektromobilio baterijoje vidutiniškai yra apie 8 kg ličio, 14 kg kobalto, 25 kg nikelio ir 53 kg vario. Šias brangias medžiagas galima atgauti ir panaudoti pakartotinai, jeigu panaudota elektromobilio baterija patenka pas teisėtai ir pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus veikiančius atliekų tvarkytojus.
„Senų baterijų perdirbimas – sudėtingas, tačiau labai svarbus procesas. Be to, gyvavimo ciklą baigusios baterijos vertingos ne tik dėl jose esančių medžiagų, bet ir dėl dar pajėgių celių, iš kurių galima pagaminti energijos kaupiklius. O jie taps vis svarbesni, nes tvariai ir efektyviai aprūpinti energija reikės vis daugiau įvairių prietaisų, pastatų ir pan. Tad dėl to gali atsirasti naujų galimybių verslui plėtoti idėjas, susijusias su alternatyviais energijos šaltiniais, energijos kaupimu ir saugojimu“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Verta įjungti žiedinės ekonomikos ciklą
Tad jeigu senos baterijos surenkamos ir paruošiamos pakartotiniam naudojimui arba perdirbamos ir vertingos medžiagos atgaunamos, įsijungia žiedinės ekonomikos ir tvarumo ciklas. Taip taupome lėšas, gamtos išteklius ir prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo. Tuo tarpu, jei panaudota baterija nėra tinkamai sutvarkoma, ji nukeliauja į sąvartyną ar pamiškę, o joje esančios vertingos medžiagos prarandamos, yra teršiama aplinka.
Automobiliams skirtas baterijas, akumuliatorius bei pramonines baterijas ir akumuliatorius galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Informaciją apie įvairias atliekas, jų pridavimo galimybes ir tvarkymą galima rasti vienoje vietoje – svetainėje www.atliekos.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – Canva.com.
