Remiantis naujausiais Jungtinių tautų duomenimis, 2022-aisiais pasaulyje susidarė rekordinis elektronikos atliekų kiekis – 62 mln. tonų. Šis svoris prilygsta 107 tūkst. didžiausių ir sunkiausių keleivinių orlaivių. Negana to, prognozuojama, kad 2030-aisiais elektronikos atliekų padaugės dar 32 proc. – iki 82 mln. tonų. Nerimą kelia ne tik pats didžiulis elektronikos atliekų srautas, bet ir per mažas jų perdirbimo rodiklis bei milijardais eurų vertinamas strategiškai vertingų išteklių kiekis, nugulęs sąvartynuose.
„Global E-Waste Monitor“ ataskaitoje skelbiama, kad 2022-aisiais tinkamai surinkta ir perdirbta buvo mažiau nei ketvirtadalis (22,3 proc.) per metus visame pasaulyje susidariusių elektronikos atliekų. Europa bendrame kontekste atrodo geriausiai, tačiau ir čia buvo surinkta ir perdirbta mažiau nei pusė (42,8 proc.) visų elektronikos atliekų.
Ekspertai įspėja, kad dėl tinkamai nesurinktų ir neperdirbtų elektronikos atliekų yra prarandami milijardų eurų vertės gamtos ištekliai. Skaičiuojama, kad vos 1 proc. retųjų žemės elementų poreikio patenkinama perdirbant elektronikos atliekas, nors potencialas yra gerokai didesnis. 2022-aisiais susidariusiose elektronikos atliekose yra naudingų medžiagų (aukso, vario, geležies ir kitų), kurių vertė beveik 84 mlrd. eurų, tačiau didžioji dalis būna prarasta, nes tokios atliekos nėra tinkamai surenkamos ir perdirbamos.
Išskyrė dvi sąlygas, kad rodikliai gerėtų
Komentuodama naujausius duomenis, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė pabrėžė, kad tiek įvairių šalių gyventojams, tiek valdžios institucijoms yra kur pasitempti.
„Dauguma šiuolaikinių žmonių naudojasi keliais kompiuteriais ir telefonais, namuose atsiranda vis daugiau naujų prietaisų, ekranų, daviklių, naudojamės elektriniais dviračiais, paspirtukais, elektromobiliais, elektronika montuojama į baldus, žaislus, drabužius, daugybei prietaisų reikia baterijų. Tad nenuostabu, kad pasaulyje vienam gyventojui per metus jau tenka 17,6 kg elektronikos atliekų.
Tam, kad elektronikos atliekos būtų tinkamai surinktos ir prikeltos antram gyvenimui arba perdirbtos, būtinos dvi sąlygos. Visų pirma, šalys turi sudaryti sąlygas gyventojams šias atliekas be vargo priduoti teisėtai ir tvariai veikiantiems atliekų tvarkytojams. Antra, patys gyventojai turi būti sąmoningi ir suprasti, kodėl reikia tai daryti. Džiugu, kad Lietuvoje yra viena geriausiai išvystytų elektronikos atliekų surinkimo sistemų Europoje, o gyventojų sąmoningumas taip pat auga“, – teigė V. Masalienė.
Ji pridūrė, kad kai nebereikalingi elektronikos prietaisai ar buitinė technika nėra perduoti tinkamiems atliekų tvarkytojams yra ne tik neišnaudojamas tokių atliekų potencialas, bet ir užteršiama aplinka. Jeigu prietaisas nukeliauja į sąvartyną ar atsiduria kur nors pamiškėje, iš jo gali pasklisti tiek žmonėms, tiek augalams ir gyvūnams pavojingų medžiagų – švino, kadmio, gyvsidabrio. Ne vietoje išmestos senos baterijos, jeigu yra pažeistos mechaniškai, gali užsidegti ar sprogti.
Priminė, kur dėti atitarnavusius prietaisus
Tad V. Masalienė priminė, ką daryti su nebereikalingais elektronikos prietaisais, baterijomis, akumuliatoriais ar buitine technika, jeigu norime prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo, išteklių taupymo ir klimato kaitos problemų sprendimo.
Smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus, telefonus ir pan., galima atnešti į didesnį prekybos centrą – čia rasite specialiai šiai elektronikos kategorijai skirtas talpas. Senoms baterijoms skirtas dėžutes galima rasti net ir mažiausiose parduotuvėse.
Tie, kurie turi atitarnavusį šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitokios stambios buitinės technikos ir elektronikos, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt. Beje, jeigu užsisakysite, pavyzdžiui, orkaitės išgabenimą, kartu su ja galėsite atiduoti ir visus nebereikalingus smulkius elektronikos prietaisus ir baterijas.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
