Nyderlandų studentų komanda sukūrė elektrinę transporto priemonę, kuri buvo pagaminta tik iš perdirbtų atliekų. Elektromobilio gamybai buvo naudojamas ne tik perdirbtas plastikas iš vandenyno, bet ir buitinės atliekos. Tikimasi, kad šis eksperimentas paskatins automobilių pramonę panaudoti kuo daugiau perdirbtų medžiagų gamyboje.

Dviejų vietų elektromobilį „Luka“, galintį vienu įkrovimu nuvažiuoti 220 kilometrų ir pasiekti didžiausią 90 kilometrų per valandą greitį, sukūrė Olandijos Eindhoveno technikos universiteto studentai. Jie siekė parodyti naujoviškus būdus pramonei, kaip galima panaudoti 2,1 mlrd. tonų atliekų, kurias kasmet sukuria pasaulis.

Elektromobilio važiuoklė buvo pagaminta iš linų ir PET butelių, perdirbtų iš vandenyno. Automobilio vidui panaudotos nerūšiuotos buitinės atliekos, o jo išorei – kietas plastikas, paprastai naudojamas tokiuose gaminiuose kaip televizoriai ir kiti elektronikos prietaisai. Elektromobilio sėdynių pagalvėlės buvo  pagamintos iš kokoso ir ašutų, o šoniniai ir galiniai langai – iš perdirbtų medžiagų. Transporto priemonės išskirtinė geltona spalva yra iš perdirbtų medžiagų, o ne dažų pagaminta folija.

Elektromobilis turi du variklius, sumontuotus po vieną ant kiekvienos ašies, o elektra vartojama iš šešių iš sugedusių transporto priemonių pašalintų akumuliatorių. Universiteto studentai netgi paprašė leidimo legaliai vairuoti šį automobilį Olandijos keliais.

„Mes labai tikimės, kad automobilių gamintojai pradės naudoti atliekas, – naujienų agentūrai „Reuters“ teigė elektromobilio gamybos komandos narys Matthijsas van Wijkas. – Tai įmanoma daugelyje sričių ir vis daugiau įmonių naudoja atliekas ar biologines medžiagas. Norime parodyti, kad taip pat įmanoma sukurti važiuoklę“.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė sako, kad praktikoje yra ir daugiau gerų pavyzdžių, kaip atliekomis virtusios buitinės elektronikos įrenginiai ar transporto priemonių dalys sėkmingai ir net kūrybiškai panaudojama dar kartą.

„Europoje yra juvelyrų, kurie savo gaminiams naudoja tik iš elektronikos atliekų išgautus tauriuosius metalus. 2020 metų Tokijo vasaros olimpinių ir parolimpinių žaidynių medaliai buvo gaminami tik iš Japonijos namų ūkių surinktų senų mobiliųjų telefonų ir kitų smulkių elektroninių įrenginių kaip skaitmeniniai fotoaparatai ar nešiojamieji kompiuteriai. Automobilių gamintojas „Ford“ perdirbtus plastikinius butelius panaudoja automobilių ir visureigių dugno apsaugai bei sunkvežimių atsarginių ratų įdėklų gamyboje. Iš senų padangų granulių sėkmingai tiesiami keliai, o iš automobilio alyvos atliekų gaminama bazinė alyva ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai“, – gerus pavyzdžius vardija A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Pasak jos, nors šiais laikais būti ekologišku ir draugišku aplinkai yra madinga, tačiau praktikoje vis dar susiduriame su nerūšiuojamomis atliekomis ir aplinkos teršimu.

„Vis tik dar yra įmonių ir gyventojų, kuriems ne itin rūpi aplinkosauga ir taršos mažinimas. Pavyzdžiui, atvėsus orams kai kurie gyventojai ir servisai degina naudotą alyvą bei kitas atliekas ir tokiu būdu šildosi patalpas. Po padangų keitimo sezono senosios vis dar nugula pakelėse ir pamiškėse, o į komunalinių atliekų konteinerius ir nuošalesnes vietoves patenka tiek smulki buitinė elektronika, tiek ardomų automobilių plastiko ir kitos dalys“, – teigia GIA ir EGIO vadovė.

A. Pakštaitė-Marcinkienė primena, kad senas padangas, kaip ir panaudotą tepalą ir kitas elektronikos bei transporto priemonių atliekas būtina priduoti atliekų tvarkytojams arba pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Gyventojai daugiau informacijos, kas ir kokiomis sąlygomis priima iš gyventojų atliekas, gali rasti jiems skirtoje svetainėje www.atliekos.lt arba tiesiogiai susisiekti su atliekų tvarkytojais ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių darbuotojais.