Plastikas vaidina svarbų vaidmenį saugant žmones COVID-19 pandemijos metu. Tačiau padidėjęs vienkartinio naudojimo plastiko gaminių poveikis aplinkai bus ilgalaikis, jis grasina sustabdyti ar panaikinti valstybių, siekiančių sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą, pasiektą pažangą.
Dėl COVID-19 pandemijos plastikinių medicinos ir apsaugos priemonių, tokių kaip vienkartinės pirštinės, kaukės ir prijuostės, naudojimas pasaulio šalyse padidėjo. Siekiant apriboti viruso plitimą, daugumą medicinos ir apsaugos priemonių po naudojimo tenka sunaikinti.
Pandemijos metu tarp susidariusių medicininių atliekų taip pat patenka daugybė kitų medžiagų, įskaitant tvarsčius, infekcinius tamponus, vatos gabalėlius, skalbinius, skalpelius, adatas ir net kraują. Kai kuriais atvejais net valgymui naudojami indai laikomi pavojingomis atliekomis.
„Fact.MR.“ rinkos analitikai skaičiuoja, kad vien pasaulinė medicininių atliekų tvarkymo rinka 2019 metais buvo vertinama 14 mlrd. eurų, o 2025-ųjų pabaigoje jos vertė pasieks 19,5 mlrd. eurų. Analitikų skaičiavimais, vidutiniškai daugiau kaip 30 proc. medicininių atliekų sudaro plastikinės pakuotės, taip pat ir pati tara.
Jau skelbta, kad, kovojant su koronavirusu, apsaugos priemonėms, kurios anksčiau ar vėliau vis tiek virs atliekomis, įsigyti Lietuvoje nuo sausio iki šių metų birželio buvo sudaryta sutarčių už 84,4 mln. eurų.
Tačiau ne tik medicinos įstaigos yra atsakingos už tokių atliekų tvarkymą. Prekybos centrai, viešbučiai, sporto salės, stadionai ir oro uostai taip pat telkia pastangas užtikrinti visuomenės saugumą – ir tai taip pat lemia augantį medicininių atliekų kiekį bei tvarkymo poreikį.
„Lietuvoje matome tas pačias tendencijas: plastiko pakuočių paklausa padidėjo mažmeninės prekybos sektoriuje, nes klientai ir prekybininkai, norėdami išvengti viruso, vengė palaidų produktų. Iki šiol dar daug daržovių, vaisių ir kepinių yra dedami į plastiką ir patys prekybos tinklai nebeskatina naudotis daugkartinio naudojimo maišais. Prekyba internetu taip pat stipriai populiarėja ir sukuria vis daugiau plastikinių ir popierinių pakuočių atliekų“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Maža to, pandemijos metu daugelis restoranų ir greito maisto tinklų ėmėsi išvežimo į namus ar biurą paslaugos ir tokiu būdu taip pat sukuria kalną vienkartinių indų ir pakuočių. Pagrindiniai rinkos žaidėjai, tokie kaip greitojo maitinimo restoranai „Starbucks“, „Dunkin“ ir „McDonald’s“, jau pirmosiomis pandemijos savaitėmis uždraudė atsinešti asmeninius puodelius ir daugiau užsisakė vienkartinio naudojimo.
Kai kuriose šalyse ir JAV valstijose plastikinių maišelių draudimai buvo panaikinti arba atidėti dėl higienos baimės renkantis daugkartinio naudojimo alternatyvas. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės vyriausybė nuo 2020 metų balandžio iki spalio atšaukė vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių draudimą, kad tiekimo grandinės turėtų pakankamai laiko įsigyti alternatyvių medžiagų vienkartiniams šiaudeliams ir kitiems gaminiams gaminti.
Tailandas, kuris šių metų sausio mėnesį uždraudė vienkartinius plastikinius maišelius didžiausiose parduotuvėse ir planavo sumažinti plastiko atliekas 2020 metais, dabar tikisi, kad jų padaugės net 30 procentų. Vien balandį Tailandas suvartojo 62 proc. daugiau plastiko gaminių nei prieš metus, dauguma plastiko buvo užteršta maisto pakuotėmis, kurias nėra lengva perdirbti.
Yra ir kitų svarbių priežasčių, skatinančių vartoti plastiko gaminius. Dėl smukusios naftos paklausos ir kainos plastiko gaminių (dauguma jų yra gaminami iš naftos) gamybos išlaidos taip pat sumažėjo, todėl naujų plastikinių gaminių gamyba tapo pigesnė nei bet kada anksčiau. JAV vis daugiau gamyklų imasi vienkartinio plastiko gaminių gamybos. Iki rekordinių žemumų sumažėjus perdirbto plastiko paklausai, uždaromos jį perdirbančios įmonės ir tai reiškia, kad vis daugiau perdirbamo plastiko pateks į sąvartynus.
Stulbinantis atliekų kiekis
Nors prireiks daugiau laiko tiksliai sužinoti, kiek papildomų plastikinių atliekų susidarė dėl pandemijos sukeltos krizės, preliminarūs duomenys – stulbinantys.
Kinijoje Uhano ligoninės protrūkio viršūnėje per dieną susidarydavo daugiau nei 240 tonų atliekų, palyginti su 40 tonų įprastu metu. Remiantis šiais duomenimis, prognozuojama, kad dėl COVID-19 JAV per du mėnesius galėtų susidaryti tiek medicininių atliekų, kiek susidaro paprastai per metus.
Milžiniškus atliekų kiekius sukaupia ir gyventojai. Kinijoje kasdien gaminamų veido kaukių kiekis vasario mėnesį išaugo iki 116 mln. tonų, t. y., 12 kartų daugiau nei sausį. Per pandemijos piko protrūkį šimtai tonų išmestų kaukių buvo surenkama iš viešųjų šiukšliadėžių, o kiek jų buvo išmesta buitinių atliekų sistemose net nežinoma.
Tailando aplinkos instituto duomenimis, dėl sparčiai didėjančios maisto pristatymo į namus paklausos plastikinių atliekų kiekis padidėjo nuo 1 500 tonų iki 6 300 tonų per dieną. Bangladešo tyrėjai paskaičiavo, kad per pirmąjį koronaviruso „užrakinimo“ mėnesį šalis „pagamino“ beveik 16 000 tonų pavojingų plastiko atliekų.
5,7 mln. Singapūro gyventojų vien per du mėnesius (skaičiuojant iki birželio) sugeneravo papildomai 1 470 tonų plastiko atliekų tik iš pakuočių ir maisto produktų pristatymo. Išmestos kaukės dažnai pastebimos ant šaligatvių, kas sunkiai iki pandemijos buvo įsivaizduojamas reginys šioje valstybėje, kur už šiukšlinimą skiriamos itin didelės baudos. Kadangi socialinis atsiribojimas vis dar išlieka ar išliks norma bent jau artimiausius kelis mėnesius, laukiama ir toliau didėjančio vienkartinio plastiko atliekų kiekio.
Azijos plėtros bankas prognozuoja, kad Filipinų sostinėje Maniloje, kur gyvena 14 mln. gyventojų, kasdien susidaro papildomai 309 tonų medicininių atliekų, įskaitant vienkartinius chalatus, kaukes ir chirurgines pirštines, ir perspėja, kad tik keletas miestų gali susitvarkyti su atliekų pertekliumi. Italijos Turino politechnikos universiteto mokslininkų skaičiavimu, šaliai kiekvieną mėnesį reikės 1 mlrd. kaukių ir 0,5 mlrd. pirštinių.
Remiantis Pasaulinio gamtos fondo ataskaita, jei tik 1 proc. medicininių kaukių būtų netinkamai sunaikintos ir pasklistų gamtoje, tai reikštų, kad per mėnesį aplinką užterštų 10 mln. kaukių. Kiekviena kaukė sveria apie 4 gramus, todėl ji galėtų išsklaidyti daugiau nei 40 tūkst. kilogramų plastiko.
Kaip sumažinti plastiko naudojimą?
Pasaulyje per metus pagaminama apie 335 mln. tonų plastiko gaminių ir maždaug pusė plastiko yra skirta vienkartiniams gaminiams. Tik 9 proc. viso pagaminto plastiko yra perdirbama ir dauguma plastiko perdirbama į daiktus, kurie taip pat atsiduria sąvartynuose.
Jungtinių Tautų duomenimis, į vandenynus kasmet patenka apie 13 mln. tonų plastiko (kai kurių šaltinių duomenimis – apie 9 mln. tonų) ir, jei dabartinės tendencijos išliks, plastiko gamyba iki 2050 metų sudarys 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vien Viduržemio jūroje kasmet išmetama 570 000 tonų plastiko, arba 33 800 plastikinių butelių kiekvieną minutę.
„Dėl vienkartinių plastiko gaminių neigiamo poveikio ekosistemoms diskusijų seniai jau nekyla. Tačiau klausimas, kaip kiekvienas iš mūsų gali mažiau vartoti ir prisidėti prie aplinkos saugojimo, vis dar išlieka aktualus visiems pasaulio gyventojams“, – sako A. Skinulis.
O jo patarimai būtų tokie: naudoti daugkartinius (ne plastiko) pirkinių krepšius; pirkti gaminius vienkartinėse plastikinėse pakuotėse tik tada, kai esame tikri, kad pakuotė, kurią mes išmetame, yra perdirbama; įsigyti mažiau arba iš viso atsisakyti prekių, kurių pakuotėje yra nereikalingos plastikinės pakuotės; pakuotes panaudoti daug kartų; rūšiuoti plastikines atliekas namuose; skatinti verslą laikytis įsipareigojimų mažinti plastiko atliekas ir nepamiršti ilgalaikių tvarumo tikslų. Gyventojai daugiau informacijos apie atliekas ir jų pridavimo galimybes gali rasti interneto svetainėje www.atliekos.lt.
