„Ardome BMW automobilį, turėsime įvairių detalių“ – panašių skelbimų gausu populiariausiuose skelbimų portaluose. Aplinkosaugos specialistai įspėja: ne visi naudotų detalių pardavėjai dirba legaliai ir turi tam reikalingus leidimus, todėl jų pirkėjai, patys to nežinodami, gali tapti nusikalstamos veiklos bendrininkais.
Patikrinus skelbimus – šimtai įtartinų pardavėjų
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijai (ENTPTA) patikrinus viešai prieinamus skelbimus populiariausiuose skelbimų portaluose paaiškėjo, kad daugiau nei šimtas fizinių ir juridinių asmenų nuolat skelbia apie ardomus automobilius ir parduoda tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių naudotų automobilių detalių, t. y. galimai vykdo komercinę veiklą, nors nėra įtraukti į oficialius atliekų tvarkytojų ar licencijuotų ardytojų registrus. Tai rodo, kad nelegali automobilių ardymo veikla tebėra plačiai paplitusi, o prekybą dar labiau palengvina socialiniai tinklai.
ENTPTA kasmet sulaukia keliolikos gyventojų pranešimų apie galimai neteisėtai vykdomą automobilių ardymo veiklą.
Skaičiuojama, kad kasmet prie namų, garažuose ar nelegaliose aikštelėse, nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų, išardoma apie 50–60 tūkst. tonų senų automobilių. Išardžius transporto priemones, vertingos dalys parduodamos fizinėse prekybos vietose ar internetu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, automobilių kėbulai ir laidai priduodami metalo laužo supirkimo įmonėms, o nevertingos atliekos – aušinimo ir stabdžių skysčiai, panaudota alyva, filtrai, plastikas, guma, stiklas, salono apdailos detalės ir kitos medžiagos, kurių kasmet susidaro daugiau kaip 12 tūkst. tonų, – atsiduria sąvartynuose, mišrių atliekų konteineriuose, pakelėse, miškuose arba yra deginamos.
„Nelegalūs ardytojai nemoka mokesčių ir daro didelę žalą valstybei. Jie vengia tinkamai sutvarkyti rinkoje vertės neturinčias automobilių atliekas, taip teršdami aplinką ir keldami pavojų žmonių sveikatai. Rizikuoja ir gyventojai, kurie eksploatuoti netinkamus automobilius perduoda nelegaliems ardytojams“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.
Pašnekovas primena, kad gyventojas, neteisėtai ardantis transporto priemonę – po avarijos ar tiesiog nebetinkamą eksploatuoti dėl amžiaus – neturėdamas taršos leidimo ar atliekų tvarkymo teisę suteikiančios licencijos, rizikuoja būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, padengti susidariusių atliekų sutvarkymo išlaidas, o nustačius žalą – atlyginti ir aplinkai padarytus nuostolius.
Užtikrina tinkamą atliekų tvarkymą
Lietuvoje teisėtai veikia daugiau kaip 300 automobilių ardytojų. Metų pradžioje, įsigaliojus automobilių gamintojų ir importuotojų atsakomybės principui, dauguma jų jau sudarė sutartis su licencijuotomis organizacijomis, kurios organizuoja ir finansuoja neigiamą vertę turinčių arba vertės neturinčių atliekų, pavyzdžiui, plastiko, stiklo, panaudotos alyvos ir kitų, tvarkymą.
Kas mėnesį planuojama išvežti apie 1 000 tonų vertės neturinčių atliekų, kurios bus perdirbamos arba panaudojamos kitais būdais. Surinktos atliekos rūšiuojamos ir perdirbamos į naujus produktus, todėl jos nepatenka į sąvartynus, o atliekų tvarkymo užduotys įgyvendinamos realiai.
Tai leidžia taupyti gamtos išteklius, iki minimumo sumažinti aplinkos taršą atliekomis ir užtikrinti, kad automobilių ardymo atliekos nebūtų šalinamos sąvartynuose.
Europos Sąjungos direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato lengvųjų automobilių ir mikroautobusų pakartotinio naudojimo bei perdirbimo tikslus. Pagal ją tik 5 proc. automobilio ardymo metu susidarančių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
Daugiau informacijos apie tai, kur nemokamai priduoti seną automobilį ar pranešti apie nelegalius supirkėjus ir ardytojus, gyventojai gali rasti interneto svetainėse www.autotvarkymas.lt ir www.atliekos.lt.
