Šiandienos gyvenimą vargiai įsivaizduotume be išmaniųjų įrenginių, buitinės technikos ar kitų kasdienybę lengvinančių bei gražinančių palydovų. Viena vertus, jų poreikis tapo civilizuoto pasaulio neišvengiamybe. Kita vertus, rinkos skatinamas vartojimas įteisino ydingą paties daikto vertės suvokimo sistemą. Tačiau senkant planetos ištekliams, tiek vartotojams, tiek pramonei neišvengiamai teks persiorientuoti į tvaresnius gaminius.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos, Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitės-Marcinkienės pastebėjimu, būtent elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) kaip buitinių atliekų srautas šiandien pasauliniu mastu yra didžiausias, o vartojimas dramatiškai auga.
„Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2019 m. pasaulyje išmestas rekordinis kiekis elektronikos atliekų – beveik 54 mln. tonų, o tai net 21 proc. daugiau nei prieš penkerius metus. Ir perspektyvos – nedžiuginančios. Prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje susidarys jau apie 74 mln. tonų elektronikos atliekų. Tad neišvengiamai turime su tuo tvarkytis“, – sako pašnekovė.
Vienas svarbiausių siekių, užtikrinančių darnų žiedinės ekonomikos funkcionavimą, – tvarūs gaminiai, kurie turėtų būti tinkami kuo ilgiau naudoti, nesunkiai pataisomi sugedus, taip pat kurių gamybai būtų naudojama kuo daugiau perdirbtųjų medžiagų, o pasibaigus gyvavimo ciklui gaminiai būtų lengvai išmontuojami, perdirbami.
Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, šia linkme kreipiami ir Europos Komisijos (EK) reikalavimai. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. buitinės elektronikos gamintojai, priklausomai nuo įrangos tipo, atitinkamam laikotarpiui turi užtikrinti ir atsarginių dalių tiekimą. Taip pat jau ne pirmus metus Europos bendrijos narėms galioja buityje naudojamos EEĮ surinkimo ir perdirbimui užduotys.
Skaityti daugiau: https://bit.ly/3frVn0a
