Praėjusį savaitgalį lietuvių sąskaitas papildžiusios iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos akimirksniu paskatino vartojimą – prekybininkai kalba apie antrąsias Kalėdas, o gyventojams tai tapo proga atsinaujinti. Vienas populiariausių pirkinių – elektronikos prietaisai. Aplinkosaugos specialistai įspėja – laikinas finansinis pagyvėjimas gali virsti ilgalaike našta aplinkai, nes elektronikos atliekos jau dabar yra sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje.
Nebereikalingos elektronikos žala aplinkai
Būtent po tokių pirkimo bangų išryškėja kita medalio pusė – drastiškai augantis nebereikalingos elektronikos kiekis.
„Dažnai žmonės, įsigiję naujų elektronikos prietaisų, senuosius tiesiog palieka gulėti stalčiuose, arba dar blogiau – jie atsiduria mišrių atliekų konteineriuose. Tačiau nebereikalingos elektronikos vieta – tikrai ne ten. Ji turi būti rūšiuojama ir perduodama teisėtai bei tvariai veikiantiems atliekų tvarkytojams, kurie gali prietaisus prikelti naujam gyvenimui arba perdirbti ir susigrąžinti vertingas medžiagas“, – komentavo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Panaši istorija kartojasi ir su stambia buitine technika – vos tik namuose atsiranda nauja skalbimo mašina ar televizorius, senasis dažnai iškeliauja į sandėliuką, rūsį ar sodybą ir ilgainiui būna tiesiog pamirštas. Jei tokie prietaisai pasiektų atliekų tvarkytojus, jie taip pat galėtų būti prikelti antram gyvenimui arba perdirbti.
V. Masalienė atkreipė dėmesį, jog pagal paskirtį naudojami, nesugadinti ir mechaniškai nepažeisti prietaisai yra saugūs, tačiau juos pažeidus kyla rimtų rizikų. Iš elektronikos į aplinką gali išsiskirti pavojingos medžiagos – sunkieji metalai, plastikai, šiltnamio efektą sukeliančios dujos, taip pat nervų sistemą veikiančios medžiagos, tokios kaip švinas ar kadmis. Daugelyje prietaisų esančios baterijos turi nikelio, kobalto, ličio – itin degių medžiagų, todėl pažeistos baterijos gali užsidegti ar net sprogti.
Elektronikos prietaisams, buitinei technikai ir baterijoms pagaminti reikia daug vertingų žaliavų – aukso, sidabro, platinos, ličio, kobalto ir kitų. Jei prietaisus naudotume ilgiau, šių išteklių reikėtų mažiau, o dalį jų galima susigrąžinti tik tinkamai perdirbant atliekas. Tai įmanoma tik tuomet, kai naudoti nebetinkama elektronika pasiekia teisėtus atliekų tvarkytojus.
Kaip atsisveikinti su nebereikalinga elektronika?
Stambi buitinė technika. Jau po pirmojo pirkimo vajaus, kurį paskatino iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos, ne vienuose namuose seną skalbimo mašiną, šaldytuvą, orkaitę ar kitą įrenginį pakeitė nauji pirkiniai. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad atitarnavusi technika neturėtų likti namuose – ją galima atsakingai ir patogiai perduoti tvarkytojams. Gyventojai gali užsisakyti nemokamą stambios buitinės technikos išvežimą.
Smulkūs elektronikos prietaisai. Smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus, telefonus ir pan., galima atnešti į didesnius prekybos centrus – čia įrengtos specialios surinkimo talpos.
Baterijos. Senas baterijas reikia mesti tik į joms skirtas talpas, kurias galima rasti kone kiekvienoje parduotuvėje, biuruose bei viešosiose įstaigose.
Patogūs surinkimo taškai. Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima pristatyti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir didmiesčiuose, prie didžiųjų prekybos centrų.
Visą informaciją apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas ar elektros ir elektronikos įrangą, taip pat užsiregistruoti nemokamam išvežimui galima rasti www.atliekos.lt. Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat kasmet renkamos visoje Lietuvoje vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
