Praėjusiame amžiuje, 1950-aisiais pasaulyje buvo pagaminta 1,5 mln. tonų plastiko, tuo tarpu 2022-aisiais – net porą šimtų kartų daugiau – 400 mln. tonų. Manoma, kad plastiko poreikis nemažės ir 2050-aisiais jo bus pagaminta jau daugiau nei milijardas tonų. Augant plastiko kiekiui, daugėja ir plastiko atliekų – kasmet vien tik Europos gyventojai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų. Pritaikius pažangiausias technologijas plastiko atliekos gali būti kokybiškai perdirbtos ir panaudotos naujiems gaminiams. Tačiau kodėl nemaža dalis verslų vis dar renkasi gaminti plastikinius daiktus „nuo nulio“, užuot pasinaudoję galimybe sutaupyti išteklių, prisidėti prie klimato kaitos ir aplinkos teršimo mažinimo bei tvarumo, žiedinės ekonomikos puoselėjimo?
Tiesa, į ilgalaikę sėkmę orientuotas verslas nuolat ir aktyviai keičiasi žiniomis, naujausiais atradimais, aptaria tendencijas, diskutuoja apie aplinkosauginius bei ekonominius iššūkius, susijusius su atliekų rūšiavimu, surinkimu, pakartotiniu panaudojimu bei perdirbimu.
Tokie informacijos mainai vyko ir neseniai Amsterdame, Nyderlanduose surengtoje tarptautinėje konferencijoje-parodoje „Plastics Recyling Show Europe (PRSE) 2024“. Technologijų kūrėjai čia demonstravo inovatyviausią įrangą, su kuria plastiko atliekas galima perdirbti kuo efektyviau ir gauti kuo švaresnę, kokybiškesnę tolimesniam naudojimui skirtą žaliavą – įvairių rūšių plastiko granules, iš kurių gaminami plastikiniai daiktai, detalės ir pan. Plastiko granulių gamintojai pristatė plačias savo produktų panaudojimo galimybes ir potencialą verslams.
Pasiūla vejasi paklausą
Pasak renginyje „Plastics Recyling Show Europe (PRSE) 2024“ dalyvavusio VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ direktoriaus Alfredo Skinulio, anksčiau perdirbti plastiką buvo gana brangu ir sudėtinga, tačiau technologijoms tobulėjant vis didesne problema tampa ne tai, o plastiko atliekų surinkimas, rūšiavimas ir verslų bei vartotojų sąmoningumo augimas.
„Plastiko rūšių yra daug ir įvairių, kai kurios, pavyzdžiui, tvirtos, atlaikančios dideles apkrovas yra labai plačiai naudojamas, tad ir perdirbimo produktas – plastiko granulės, iš kurių galima gaminti tokius plastiko gaminius yra paklausios. Tačiau naudoti naujiems gaminiams kitų rūšių plastiko granules vis dar gali būti brangiau negu rinktis naftos produktus, norint įsigyti plastiko perdirbimo įrangą taip pat gali reikėtų didelių investicijų, tad verslininkai nėra linkę sukti žiedinės ekonomikos keliu“, – sako A. Skinulis.
Tiesa, pasak jo, tobulėjant technologijoms ir gerėjant plastiko gaminiams reikalingos perdirbtos žaliavos kokybei, keičiasi ir su tuo susiję tarptautiniai teisės aktai, sąlygas ima diktuoti ir visuomenė. A. Skinulis priminė, kad jau dabar teisės aktais kai kurių sektorių atstovai kasmet yra įpareigojami gamyboje naudoti vis didesnį kiekį žaliavų, gautų iš perdirbtų produktų, įsigaliojus ES tvarumo direktyvai, įmonės vis dažniau reikalauja žalesnių sprendimų iš savo tiekėjų. Nesnaudžia ir visuomenė – vis daugiau pirkėjų mielai renkasi tvariai sukurtus produktus net ir tuo atveju, jeigu jie kainuoja daugiau.
„Galimybių efektyviai, kokybiškai ir tvariai perdirbti plastiką jau yra daug, įvairiausių rūšių perdirbtos plastiko žaliavos taip pat apstu, politikai tvarumą taip pat vis griežčiau įtvirtina įstatymais. Tad apie ilgalaikę perspektyvą galvojantiems verslininkams verta užsitikrinti geresnes pozicijas ir į žiedinės ekonomikos traukinį įlipti kuo anksčiau“, – įsitikinęs A. Skinulis.
Plastikai prisideda prie ŠESD emisijų
A.Skinulis pridūrė, kad apie plastiko perdirbimo galimybes verta žinoti ir paprastiems vartotojams – savo pasirinkimais ir piniginės turiniu jie taip pat gali užduoti toną, kokių produktų rinkoje pageidauja daugiau.
Kitas labai svarbus aspektas – atliekų rūšiavimas. Kuo daugiau jų bus tinkamai surinkta, išrūšiuota, tuo daugiau jų bus galima panaudoti pakartotinai, perdirbti, tad tuo daugiau gamtos išteklių bus sutaupyta, mažės aplinkos tarša.
Plastiko gamyba ir atliekos reikšmingai prisideda prie aplinkos taršos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų bei klimato kaitos. Pavyzdžiui, Europos Parlamento duomenimis, 2019-aisiais dėl plastiko gamybos ir atliekų deginimo į atmosferą išsiskyrė daugiau nei 850 mln. tonų ŠESD. Skaičiuojama, kad iki 2050-ųjų ŠESD kiekis gali išaugti iki 2,8 mlrd. tonų. Vidutiniškai Europoje perdirbama mažiau nei trečdalis plastiko atliekų. Perdirbus 1 mln. tonų plastikų, išmetamas CO2 kiekis sumažėtų tiek, lyg nustotų važinėti 1 mln. automobilių.
VšĮ „Aplinkos apsaugos instituto“ atstovo dalyvavimas tarptautiniame renginyje, informacijos sklaida po jo ir šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
