Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje smarkiai išaugo saulės elektrinių paklausa. 2014-2024 metais naudojamų fotovoltinių plokščių kiekis šalyje padidėjo apie 6 kartus, o bendri pajėgumai išaugo nuo apytiksliai 80MW iki 800MW, tuo tarpu žaliosios energijos gamintojų skaičius pasiekė per 61 tūkst.
Ženkliai padidėjusi fotovoltinių plokščių paklausa reiškia ir padidėjusius jų atliekų kiekius, o už tinkamą jų tvarkymą, vadovaujantis „teršėjas moka“ principu, atsakomybė tenka gamintojams bei importuotojams, t.y. pirmą kartą pardavusiems saulės elektrinių komponentus Lietuvoje.
Saulės elektrinių rinkos dalyvių pareigos
Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai bei importuotojai Lietuvoje privalo laikytis griežtų teisinių nuostatų, siekiant užtikrinti šių atliekų sutvarkymą pagal aplinkosauginius reikalavimus.
Anot Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovės Veronikos Masalienės, pirmiausia, jie turi registruotis, vesti gaminių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas GPAIS sistemoje.
Bendrovės taip pat turi finansuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą bei vykdyti Vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis.
Be to, gamintojai ir importuotojai turi vykdyti visuomenės švietimą apie atliekų tvarkymo svarbą bei pavojingų medžiagų keliamus pavojus.
Elektronikos prekių platintojai taip pat turi pareigą nemokamai priimti vartotojų atiduodamas buitines elektros ir elektroninės įrangos atliekas, įskaitant ir fotovoltines plokštes.
„Svarbu pažymėti, kad bendrovės gali pasirašyti sutartis su organizacijomis, tokiomis kaip EGIO, kurios užtikrina šių reikalavimų įvykdymą, įskaitant atliekų, tvarkymą bei visuomenės švietimą“, – teigė EGIO vadovė V. Masalienė.
Pasak EGIO vadovės, šiuo metu elektronikos gamintojų ir importuotojų atliekų tvarkymo užduotis siekia 65%, kas reiškia, jog bendrovės privalo užtikrinti beveik trijų ketvirtadalių savo realizuojamų elektronikos prekių atliekų tvarkymą.
„Žinant šių dienų tendencijas ir tai, kad elektronikos atliekos yra sparčiausiai auganti atliekų rūšis pasaulyje, ateityje ši atliekų tvarkymo užduotis kils. Todėl tikrai rekomenduoju bendroves suklusti ir vykdyti šias užduotis tam, kad valstybinėms institucijoms pasibeldus į duris netektų vienu metu susitvarkyti atliekas už daug metų bei mokėti baudas“, – ragino V. Masalienė.
Fotovoltinių plokščių atliekų tvarkymas
Naudotos ir sugadintos fotovoltinės plokštės surenkamos tiek iš namų ūkių, tiek iš pramonės bei prekybos įmonių ir saulės parkų.
Pagal galiojančius standartus, fotovoltinės plokštės skirstomos į silicio ir nesilicio pagrindo. Silicio pagrindo plokštės paprastai priskiriamos nepavojingoms atliekoms, tuo tarpu nesilicio pagrindo plokštės klasifikuojamos kaip pavojingos, nes jose yra kenksmingų medžiagų, tokių kaip kadmis, selenas ir švinas.
Kaip teigė elektronikos atliekų išvežimą ir tvarkymą koordinuojančios organizacijos „Man rūpi rytojus“ direktorius Vladimiras Jankoit, tinkamos pakartotiniam naudojimui atliekos yra tikrinamos ir paruošiamos pakartotiniam naudojimui bendrovės UAB „Tvarumo nauda“, o netinkamų pakartotiniam naudojimui atliekų perdirbimą užtikrina UAB „Atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „EMP recycling“.
Perdirbimo įmonėje plokštės išmontuojamos, atskiriant stiklą nuo aliuminio rėmo. Toliau, perdirbimo proceso metu, yra atskiriamas stiklas, plastikas, silikonas, metalai ir guma bei kiti komponentai.
„Gyventojams, turintiems fotovoltinių plokščių, kurios buvo įsigytos iš įmonių, priklausančių EGIO organizacijai, jų surinkimas ir išvežimas yra teikiamas nemokamai, jei jos buvo naudojamos buityje. Tačiau, jei plokštės buvo naudojamos ne buityje ar priklauso pramonės įmonėms, jų surinkimui ir tvarkymui gali būti taikomas mokestis“, – paaiškino V. Jankoit
Fotovoltinių plokščių atliekų poveikis aplinkai
Netinkamai pašalintos fotovoltinės plokštės gali sukelti rimtų padarinių. Jei šios atliekos nėra perdirbamos arba utilizuojamos, pavojingos medžiagos, tokios kaip švinas, kadmis ir kt., patenka į dirvožemį ir vandens telkinius, užteršdamos aplinką ir keliančios grėsmę ekosistemoms bei žmonių sveikatai.
Informacija parengta įgyvendinant “VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai“ projektą, kuris dalinai finansuojamas iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos Pažangos priemonės veiklos „Finansinės paskatos nevyriausybinių organizacijų veikloms ir (ar) veiksmams, formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą“ lėšų.
Nuotrauka – pexels.com.
