Veiklą pagal tarptautinį standartą pradeda pirmoji Lietuvoje įmonė „Tvarumo nauda“, kuri pakartotiniam naudojimui ruošia iš gyventojų ir įmonių surinktus jiems nebereikalingus visų kategorijų elektronikos prietaisus, buitinę techniką, baterijas bei akumuliatorius. Įmonei „Tvarumo nauda“ suteiktas Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (CENELEC) sertifikatas. Tai reiškia, kad visi seni prietaisai įmonėje yra prikeliami naujam gyvenimui pagal aukščiausius aplinkosauginius, saugumo ir kitus reikalavimus, jiems yra suteikiama garantija, instrukcija, o pagal išduotą numerį galima matyti, kokie remonto darbai prietaisui atlikti.
Visiems į įmonę patekusiems prietaisams atliekama sertifikuota sudėtinga testavimo procedūra. Esant poreikiui prietaisai yra remontuojami ir paruošiami pakartotiniam naudojimui. Pakartotiniam naudojimui paruošti įrenginiai yra grąžinami į rinką – parduodami arba padovanojami tiems, kam jų labiausiai reikia. Ir tik tie prietaisai, kurių neįmanoma paruošti pakartotiniam naudojimui, yra atiduodami perdirbti, kad būtų galima atgauti juose esančias vertingas medžiagas.
Pasak VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ vykdomosios direktorės Nino Inasaridze, Lietuvos verslas yra tvirtai pasiryžęs eiti tvarumo, žiedinės ekonomikos keliu ir tai yra gera žinia visiems vartotojams.
„Daugiausia įmonių, užsiimančių prietaisų paruošimu pakartotiniam naudojimui ir veikiančių pagal tarptautinius standartus, yra Nyderlanduose, o Lietuvoje iki šiol buvo tik pavienių iniciatyvų, skirtų suteikti nebereikalingiems daiktams antrą šansą. Džiugu, kad dabar turime įmonę, kuri pagal aukščiausius reikalavimus pakartotiniam panaudojimui gali prikelti visų kategorijų prietaisus – nuo telefono ar kompiuterio iki šaldytuvo ar skalbimo mašinos. Žiedinės ekonomikos principai padės apsaugoti aplinką nuo taršos ir suteiks vartotojams daugiau galimybių renkantis tvarias prekes bei gyvenimo būdą“, – įsitikinusi N. Inasaridze.
Atitikti tarptautinį standartą – nelengva užduotis
Įmonės „Tvarumo nauda“ vadovė Raimonda Koveckytė pasakojo, kad norint gauti tarptautinį veiklos pripažinimą teko nueiti ilgą kelią.
„Europoje griežtai reglamentuojama ne tik elektronikos ir buitinės technikos prietaisų kokybė, bet ir tokių prietaisų, tapusių nebereikalingais, tvarkymas. Aukšti reikalavimai keliami ir siekiant tokius įrenginius paruošti pakartotiniam naudojimui. Nepakanka pakeisti vieną detalę ir perduoti, pavyzdžiui, šaldytuvą ar telefoną į naujas rankas. Visa tai turi būti padaryta maksimaliai tvariai, saugiai, kokybiškai, saugant aplinką, gamtos išteklius ir užtikrinant duomenų apsaugą. Atnaujintam įrenginiui suteikiama garantija, paruošiama instrukcija. Naujasis šeimininkas gali sužinoti visus iki tol buvusius gedimus ir kas buvo remontuota. Tad ir mūsų komandai teko suremti pečius, kol įrodėme, kad galime aprėpti visas elektroninės įrangos kategorijas ir atitinkame tarptautinį standartą“, – sakė R. Koveckytė.
Gyventojams ar įmonėms atitarnavę prietaisai į „Tvarumo naudą“ patenka iš Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) elektronikos atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos.
Kaip teigė EGIO vadovė Veronika Masalienė, prikėlę prietaisus naujam gyvenimui prisidedame prie aplinkos taršos mažinimo, vertingų gamtos išteklių taupymo ir tvarumo puoselėjimo.
„Kiekvienas senas buitinės technikos ar elektronikos įrenginys, kurį iš gyventojų ar įmonių surenka „Man rūpi rytojus“ komanda, yra perduodamas efektyviam sutvarkymui. Prietaisai, kuriuos galima panaudoti pakartotinai, perduodami „Tvarumo naudai“. Tie įrenginiai, kurių nebeįmanoma prikelti naujam gyvenimui, yra nukenksminami, išardomi, smulkinami ir apdorojami taip, kad būtų saugiai sutvarkomi ir kad iš jų būtų išgauta kuo daugiau vertingų medžiagų naujų gaminių gamybai“, – pabrėžė V. Masalienė.
Elektronikos atliekos gali sukelti pavojų aplinkai
Pasirūpinti atitarnavusiais prietaisais, baterijomis bei akumuliatoriais būtina dar ir todėl, kad netinkamai ardomi ir irdami jie į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą, atmosferą. Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai.
Tad V. Masalienė primena būdus, kaip nebeveikiantys ar tiesiog nebereikalingi prietaisai gali pasiekti teisėtai ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus.
Smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus, telefonus ir pan., galima atnešti į didesnį prekybos centrą – čia rasite specialiai šiai elektronikos kategorijai skirtas talpas. Senoms baterijoms skirtas dėžutes galima rasti net ir mažiausiose parduotuvėse.
Tie, kurie turi atitarnavusį šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitokios stambios buitinės technikos ir elektronikos, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt. Beje, jeigu užsisakysite, pavyzdžiui, orkaitės išgabenimą, kartu su ja galėsite atiduoti ir visus nebereikalingus smulkius elektronikos prietaisus ir baterijas.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
