Praėjus Trims Karaliams ateina laikas ne tik nupuošti Kalėdinę eglę, bet ir metas atsakingai atsisveikinti su pasenusiais ar nebereikalingais elektronikos prietaisais.
Nauji per šventes artimiesiems ir draugams dovanoti išmanieji telefonai, televizoriai ar kita elektronika bei buitinė technika galiausiai pakeičia atitarnavusius prietaisus, kurie nugula stalčiuose bei sandėliukuose arba, dar blogiau, patenka į buitinių atliekų konteinerius.
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovės Veronikos Masalienės teigimu, šiai dienai elektronikos atliekos yra sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje.
Remiantis naujausiais prieinamais Europos Komisijos (EK) duomenimis, nuo 2012 metų Europos Sąjungoje (ES) elektros ir elektroninės įrangos rinka išaugo net 89,3%, o įsigyjamos elektronikos prekių kiekis padidėjo nuo 7,6 milijono tonų iki 14,4 milijono tonų. Atitinkamai, surinktų elektros ir elektronikos atliekų kiekis išaugo 67,9%, nuo 3,0 milijono tonų iki 5,0 milijono tonų.
2012 metais ES gyventojas perdirbimui atiduodavo vidutiniškai 6 kilogramus elektros ir elektronikos atliekų, o dešimtmečio bėgyje šis skaičius išaugo iki maždaug 11,2 kg. Tuo tarpu Lietuvoje iš vieno gyventojo šių atliekų kiekis vidutiniškai išaugo nuo apytiksliai 0,7 kg iki 5,7 kg.
„Pasibaigus šventėms svarbu nepamiršti, kad netinkamai išmesta sena elektronika ar buitinė technika gali pakenkti aplinkai. Atiduodant šias atliekas licencijuotiems tvarkytojams ne tik prisidedame prie aplinkos išsaugojimo, bet ir tausojame gamtos resursus“, – tvirtino EGIO vadovė.
Kur dėti neveikiančią ar nebenaudojamą elektroniką?
Galimybių atsakingai ir nekenkiant aplinkai atsikratyti elektronikos atliekomis Lietuvoje kuo toliau – tuo daugiau.
Visų rūšių elektronikos prekes, baterijas bei akumuliatorius gyventojai gali pristatyti į specialias „Man Rūpi Rytojus“ elektronikos atliekų surinkimo vietas, įrengtas prie stambių prekybos centrų bei miestelių centruose. „Man Rūpi Rytojus“ taip pat suteikia galimybę užsakyti nemokamą stambesnės buitinės technikos išvežimą, tam tereikia užpildyti užsakymo forma organizacijos internetinėje svetainėje manrupirytojus.lt.
Smulkius prietaisus ir baterijas taipogi galima palikti mažmeninės prekybos parduotuvėse esančiose surinkimo dėžutėse, paprastai įrengtose prie įėjimų. Stambesnius prietaisus, tokius kaip šaldytuvai ar skalbimo mašinos taip pat nemokamai priima savivaldybių atliekų surinkimo aikštelės.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Anot „Man Rūpi Rytojus“ direktoriaus Vladimiro Jankoit, surinktos atliekos toliau yra rūšiuojamos funkcionalūs prietaisai, tinkami naudoti ar minimaliai pažeisti, dažiausiai yra taisomi ir grąžinami į rinką. Nebepataisomi prietaisai yra išardomi, o jų sudedamosios dalys, tokios kaip metalai, plastikai ir stiklas, perdirbamos.
„Perdirbtos medžiagos, tokios kaip plastikai, metalai ir stiklas, vėl naudojamos gamyboje. Tokiu būdu ne tik mažinama gamtos išteklių gavyba, bet ir kuriama tvari, žiedinė ekonomika. Be to, elektronikos atliekos yra vertingas antrinių žaliavų šaltinis. Iš prietaisų išgaunami taurieji metalai – auksas, sidabras, varis ir kitos medžiagos, kurios naudojamos naujų prietaisų gamybai. Tai ne tik padeda mažinti išlaidas, susijusias su pirminių išteklių gavyba, bet ir prisideda prie ekologiškesnio gamybos proceso“, – teigė V. Jankoit.
Neatsakingas atsikratymas elektronika atsilieps mums patiems
Anot Aplinkos apsaugos instituto (AAI) direktoriaus Alfredo Skinulio, netinkamai tvarkomos elektronikos atliekos gali padaryti ilgalaikę žalą ekosistemoms bei žmonių sveikatai.
Elektronikos prietaisuose esančios pavojingos medžiagos, tokios kaip švinas, gyvsidabris, kadmis ar ličio junginiai, patekusios į dirvožemį, ilgai jame išlieka ir trikdo natūralų biologinį balansą.
„Šie teršalai pažeidžia augalų šaknis, sumažina dirvožemio derlingumą ir gali sunaikinti naudingus mikroorganizmus, būtinus natūraliam dirvožemio gyvybingumui palaikyti. Vandenyje šie toksinai kenkia vandens organizmams, o tuo pačiu ir visai ekosistemai, įskaitant vandens paukščius ir sausumos gyvūnus, kurie maitinasi vandens gyviais“, – teigė A. Skinulis.
„Žala žmonių sveikatai taip pat yra didelė. Ilgainiui toksinai gali patekti į geriamąjį vandenį arba į maisto grandinę per augalus ir gyvūnus. Pavyzdžiui, gyvsidabris kaupiasi žuvyse, kurias vėliau vartoja žmonės, ir gali sukelti rimtus neurologinius sutrikimus, pakenkti smegenų veiklai bei sukelti vystymosi problemas vaikams. Kadmis ir švinas yra siejami su inkstų ir kepenų ligomis, osteoporoze bei reprodukcinių funkcijų pažeidimais. Lėtinis sunkiųjų metalų poveikis dažnai yra negrįžtamas, o kai kuriais atvejais net gali sukelti onkologines ligas“, – pridūrė jis.
Elektronikos atliekose esančios medžiagos, ypač sunkieji metalai, aplinkoje gali išlikti šimtmečius. Plastikas, kuris yra daugelyje elektronikos prietaisų, suyra labai lėtai, tačiau net po to kelia pavojų, tapęs mikroplastiku. Šios dalelės plinta tiek oru, tiek vandeniu, kaupiasi gyvūnų bei žmonių organizmuose, ko ilgalaikiai padariniai dar nėra iki galo ištirti.
