Tekstilės pramonė – viena taršiausių pramonės šakų po naftos, žemės ūkio ir maisto sektorių. Skaičiuojama, jog daugiau nei 60 proc. tekstilės gaminių, ypač vis labiau populiarėjant ultragreitajai madai, atliekomis tampa vos po vieno ar kelių panaudojimų, o į naujus gaminius perdirbama mažiau nei 1 proc. visos tekstilės. Pasaulis atsidūręs tekstilės pertekliaus krizėje. Taigi, sprendimų, kaip sumažinti tekstilės atliekų kiekį, ieško visas pasaulis, ne išimtis – ir Lietuva.
Tekstilės pramonės tarša – gąsdinanti
Tekstilės pramonė daro neigiamą poveikį aplinkai – prisideda prie klimato kaitos, milžiniško vandens suvartojimo, taršos mikroplastiku ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.
Kaip rašoma moksliniame žurnale „Heliyon“ paskelbtame straipsnyje „ŠESD išmetimo potencialo tekstilės sektoriuje vertinimas: pradinis tyrimas“, kasmet pasaulyje pagaminama apie 100 mlrd. pigios mados drabužių, o tekstilės pramonė išskiria 1,7 mlrd. tonų CO₂ – tai yra daugiau nei tarptautinė aviacija ir laivyba kartu.
Vieniems džinsams pagaminti reikia apie 7 tūkst. litrų, o medvilniniams marškinėliams – 2,7 tūkst. litrų vandens. 20 proc. švaraus vandens pasaulyje užteršta tik dėl tekstilės pramonės.
Vienas europietis per metus vidutiniškai įsigyja 19 kg tekstilės gaminių – tiek užtektų užpildyti didelį lagaminą, o išmeta apie 16 kg. Europos aplinkos agentūros duomenimis, vieno žmogaus įsigyta tekstilė per metus sugeneruoja 355 kg CO₂, arba pat, kiek nukeliavus 1 800 km degalais varomu automobiliu.
Galiausiai, vienas poliesterio drabužis skalbimo metu gali išskirti iki 70 tūkst. mikroplastiko pluoštų.
Prognozuojama, jog iki 2030 m. tekstilės atliekų Europoje bus surenkama kone dvigubai daugiau nei šiuo metu – iki 5,5 mln. tonų per metus. Tam būtina plėsti tekstilės perdirbimo pajėgumus, kitaip šalys paskęs tekstilės atliekų šiukšlyne.
Vien Lietuvoje per metus susidaro apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų, surenkama tik 11 tūkst. tonų (20 proc.), net 90 proc. nebenaudojamos tekstilės galiausiai atsiduria mišrių komunalinių atliekų sraute, iš kur patenka į sąvartynus arba yra sudeginama.
Švedų mokslininkų skaičiavimai rodo, jog perdirbant toną tekstilės atliekų, sutaupoma 8 tonos CO₂.
Lietuvoje aktyviai ieškoma sprendimų, kaip sukurti ir įdiegti efektyviai veikiančią tekstilės atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, tačiau realiems pokyčiams būtinas gamintojų ir importuotojų įsitraukimas.
Pokyčiai galios visai Europai
Europos Parlamentas spalio 16-ąją patvirtino ilgai lauktus Atliekų pagrindų direktyvos pokyčius, kuriais visoje Europos Sąjungoje išplečiama tekstilės gamintojų atsakomybė.
Gamintojai ir importuotojai jau netrukus turės prisiimti atsakomybę už gaminį per visą jo gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo.
Atsakomybė reiškia ne tik finansinį indėlį į atliekų tvarkymo sistemą, bet ir aktyvų dalyvavimą sprendžiant problemą iš esmės: kuriant lengviau perdirbamus gaminius, mažinant perteklinę gamybą, užtikrinant audinių atsekamumą ir ilgaamžiškumą. Tai reiškia ir skaidrų informacijos teikimą vartotojui apie produkto sudėtį, gamybos sąlygas, galimybę jį perdirbti ar pataisyti.
Gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą jau taiko Nyderlandai, Prancūzija.
Gamintojų atsakomybės principas ES bus taikomos drabužiams, užuolaidoms, patalynei, kepurėms, avalynei ir kitiems panašiems gaminiams. Kiek tai kainuos? Prancūzijoje, kurioje jau galioja gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, tekstilės atliekų tvarkymas kainuoja nuo 0,01 iki 0,2 euro už gaminį.
„Tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybė neabejotinai padės mažinti tekstilės atliekų kiekį, skatinti žiedinę ekonomiką ir leisti Lietuvai tapti geruoju pavyzdžiu kitoms šalims. Tai, jog šiuo metu tekstilė surenkama, rūšiuojama – svarbu, tačiau to nepakanka. Tekstilės perdirbimas – dabarties būtinybė, todėl labai svarbu ieškoti technologijų, kurios galėtų būti aktualios Lietuvai“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis, dalyvaujantis pasaulinėje tekstilės pramonės parodoje ITMA ASIA + CITME 2025, spalio 28-ąją prasidėjusioje Singapūre.
Pristato naujausias technologijas
ITMA ASIA + CITME 2025 daugiau nei 800 dalyvių iš 30 šalių pristato naujausias tekstilės gaminių gamybos, atliekų rūšiavimo, perdirbimo technologijas. Prognozuojama, jog tekstilės atliekų perdirbimo pramonės vertė iki 2030 metų pasieks 30 milijardų JAV dolerių, o prie šio augimo prisidės ir ES įsigaliosiantis gamintojų bei importuotojų atsakomybės principas.
„Pasaulyje inovacijų, susijusių su tekstilės pramone, daugėja, kaip ir ekonomiškai pagrįstų jos perdirbimo galimybių. Gaminiai iš perdirbtos tekstilės atliekų jau yra naudojami pramonėje ir kitose srityse, pavyzdžiui, gaminant pakuotes, efektyvias izoliacines medžiagas ir sorbentus, statybų ir apdailos produktus. Kalbant apie klimato kaitą, labai svarbu kalbėti ir apie energijos taupymą – automatiniai tekstilės atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sprendimai mažina energetinių resursų poreikį“, – kalbėjo A. Skinulis.
Kokių inovacijų siūloma tekstilės pramonei? Pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu valdoma tekstilės rūšiavimo ir detalių, tokių kaip užtrauktukai, sagos ir etiketės, pašalinimo technologija, didinanti perdirbamos žaliavos kokybę.
Verpimo technologija, skirta dirbti su perdirbtu pluoštu, padedanti gaminti aukštos kokybės siūlus iš mechaniškai apdorotos tekstilės.
PET perdirbimo technologijos, kurios plastiko atliekas paverčia pluoštu sintetinei tekstilei. Tokia technologija padidina žaliavų atgavimą, mažina priklausomybę nuo pirminių išteklių ir skatina pramonės žiediškumą.
Parodoje pristatoma ir pažangi mechaninė sistema, kuri medvilninius drabužius apdoroja nenaudodama vandens ir cheminių medžiagų, išsaugo pluošto kokybę, o integruotas skaitmeninis atsekamumas garantuoja visišką procesų skaidrumą.
Informacija parengta įgyvendinant VšĮ „Aplinkos apsaugos instituto“ visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai“ projektą, kuris dalinai finansuojamas iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos Pažangos priemonės veiklos „Finansinės paskatos nevyriausybinių organizacijų veikloms ir (ar) veiksmams, formuojant klimato politiką ir informuojant visuomenę apie klimato kaitą“ lėšų.
