Elektrinis paspirtukas – jau daugelio pamėgta ekologiška transporto priemonė. Nors įvairios platformos suteikia galimybę juos išsinuomoti, tačiau neretas renkasi nusipirkti ir turėti nuosavą. Būtent, šiuo metu itin suaktyvėjo pranešimai apie elektrinių paspirtukų sprogimus ar užsiliepsnojimus namuose. Atkreipdami dėmesį į tai, specialistai primena, jog paspirtukai, kaip ir kiekvienas įrenginys, turi savo naudojimo instrukcijas, kurias, norint saugiai naudotis šia transporto priemone, reikėtų prisiminti. Iš jų išskiriama keletas esminių punktų, kurie padės saugiai naudotis elektriniu paspirtuku.
Prietaisų ir baterijų patikimumas
Baterijos savyje turi medžiagų, kurios užkaitusios gali užsidegti ar net sprogti. Taip atsitinka dėl atsiradusių pažeidimų ar broko, kurie padidina perkaitimo ar trumpojo jungimo rizikas. Todėl Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė pataria, rinktis patikimų gamintojų elektroniką, o juose naudoti tik originalias ir tam įrenginiui pritaikytas baterijas.
Jos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį ir į prietaiso bei baterijos būklę: „Naudojami pagal paskirtį, nesugedę ir mechaniškai nepažeisti, yra visiškai saugūs. Deja, kuomet prietaisų baterijos pakeičiamos savadarbėmis, neaiškių gamintojų ar naudojamos jau pasenusios, tada kyla grėsmė tiek mūsų sveikatai, tiek ir turtui.“
Ką privalu žinoti apie elektrinių paspirtukų įkrovimą?
Prijungėte paspirtuką įkrauti ir jį užmiršote? Verčiau to nedaryti. Pasikrovus įrenginiui jį svarbu atjungti nuo elektros tiekimo, todėl nepatariama rinktis paspirtuko įkrovimo naktį. Taip pat svarbu, jog būtų naudojamas prie įrenginio pridėtas ar patikimo gamintojo įkroviklis. Tai leis sumažinti baterijos užkaitimo riziką.
Pastebėjus besikraunančio elektrinio paspirtuko baterijos įkaitimą, išsipūtimą ar dar kitą nerimą keliantį veiksnį, jei įmanoma, reikėtų atjungti elektros tiekimą ir išvežti įrenginį į vietą, kurioje nebūtų žmonių bei degių medžiagų. To nepavykstant padaryti, siūloma, patiems pasišalint iš patalpos ar erdvės, kurioje kraunamas paspirtukas, bei kviesti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Kaip pasirinkti saugią bateriją?
Vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis elektrinį paspirtuką – gamintojo patikimumas. Pasirinkus jį bus suteikta garantija, taigi, tuo metu bus pasirūpinta, jei atsiras gedimų. Deja, įvyksta taip, kad atsiradus gedimui paspirtuką renkamasi patikėti remontuoti į neoficialius servisus arba taisyti patiems. Tai padidina riziką, jog bus panaudotos ne to gamintojo detalės, o tarp jų ir baterijos. Labai svarbu visais atvejais patikrinti, kad baterija būtų originali ir tinkanti būtent turimam elektrinio paspirtuko modeliui. Naudojant perrinktas ar savadarbes baterijas kyla rizika, jog įkraunama baterija užkais ir sprogs.
Žinoma, aplinkos veiksniai taip pat gali paveikti baterijas, todėl net ir žiemą elektrinio paspirtuko nereikėtų pamiršti. Jį reikėtų laikyti ne per šaltoje vietoje, nes tiek aukšta, tiek žema temperatūra neigiamai paveikia bateriją. Be to, labai svarbu pasirūpinti, kad prieš laikant paspirtuką nenaudojamą ilgesnį laiką, jis būtų pilnai įkrautas. Tai padės išvengti galimų baterijų gedimų.
Kur dėti nebeveikiančius?
Elektrinis paspirtukas sugedo, yra pažeistas ar tiesiog yra nebenaudojamas? Tiek juos, tiek ir jų baterijas galima atiduoti perdirbimui. Tai galima padaryti ir įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose elektronikos atliekų priėmimo vietose – „Man rūpi rytojus“ nameliuose. Į juos gyventojai gali atnešti senas baterijas, elektroniką. Įrenginius čia galima pristatyti bet kuriuo patogiu metu. Išeikvotas buityje naudojamas baterijas ir smulkią sugedusią ar tiesiog nebereikalingą elektroniką taip pat galima atnešti ir palikti specialiose talpose prekybos centruose ir biuruose.
Elektromobilių baterijas bei pramonines baterijas galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. „Atliekų tvarkytojai pasirūpina tinkamu baterijų paruošimu perdirbimui. Atiduoti, o ne jas kaupti ar išmesti bet kur, svarbu, nes baterijose yra vertingų medžiagų, kurias atliekų tvarkytojai gali atgauti ir panaudoti naujiems gaminiams. Taip taupomi gamtos ištekliai ir mažinama aplinkos tarša“, – sako V. Masalienė.
Baterijose ir elektronikos prietaisuose taip pat yra medžiagų, kurios ne tokios degios, tačiau ne mažiau pavojingos aplinkai, pavyzdžiui, švinas, gyvsidabris, kadmis. Ne vietoje išmestos ir aplinkoje irdamos baterijų ir akumuliatorių atliekos skleidžia šias medžiagas, o jos gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali prasiskverbti ir į vandens telkinius, žmogaus ar gyvūno organizmą.
Turintys stambios, sunkios buitinės technikos ir elektronikos gali išsikviesti „Man rūpi rytojus“ komandą, kuri tokias atliekas nemokamai išveža iš bet kurios Lietuvos vietos. Beje, jei kviesite komandą dėl, pavyzdžiui, seno šaldytuvo išvežimo, galėsite tuo pat metu atiduoti ir baterijas bei smulkias elektronikos atliekas. Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos ir baterijų atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – pixabay.com.
