„Uber“ į metalo laužą siunčia elektrinius dviračius ir paspirtukus. Kodėl tai papiktino visuomenę?

Ekologiškumą ir tvarumą deklaruojančios bendrovės taip pat suklumpa. Neseniai dviračių mėgėjus visame pasaulyje papiktino socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusi filmuota medžiaga apie elektrinius dviračius ir paspirtukus, kurie buvo atiduoti į metalo laužą. Kodėl baterija varomų transporto priemonių perdirbimas yra toks svarbus?

Po to, kai JAV pavežėjimų paslaugų kompanija „Uber“ pardavė „Jump“ padalinį mobiliajam startuoliui „Lime“, pastarasis nenorėjo senesnių transporto priemonių. Dėl to tūkstančiai elektrinių „Jump“ dviračių ir paspirtukų, kurių vertė siekė milijonus dolerių, buvo atiduoti į metalo laužą Šiaurės Karolinos perdirbimo gamykloje.

Dviračių entuziastai teigė, kad ekologišką transporto parką deklaruojanti „Uber“ galėjo elektrinius dviračius ir paspirtukus paaukoti labdaros organizacijoms, o ne išsiųsti į perdirbimą. Pavežėjimo paslaugų milžinė teisinosi, kad sprendimas perdirbti senesnius modelius buvo priimtas dėl to, kad „Lime“ jų nenorėjo, o juos perdavus labdarai būtų sudėtinga suteikti įrangai reikalingą priežiūrą ir techninę pagalbą.

Vėliau, kilus pasipiktinimui, startuolis, kaip rašo www.cnbc.com, pareiškė, kad vis tik bus numatoma bendradarbiauti su „Uber“ ir kartu rasti tvarius sprendimus dovanoti ir pakartotinai naudoti visus likusius elektroninius dviračius.

Perdirbimo svarba

„Šiuo metu pasaulio valstybės labiau nei bet kada anksčiau yra priklausomos nuo alternatyvių transporto rūšių. Elektrinio transporto populiarumas įgauna vis didesnį pagreitį ir Lietuvoje, todėl gatvėse kasmet pastebime vis daugiau elektrinių dviračių ir paspirtukų, kuriuos anksčiau ar vėliau reikės perdirbti, naudotojų“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.

Jos teigimu, elektriniai dviračiai ir paspirtukai, kaip ir bet kuri kita elektroninė įranga, reikalauja priežiūros ir remonto. Tačiau neretai užtenka nedidelių pastangų ir mažo remonto, kad šia įranga ir toliau būtų galima sėkmingai naudotis.

„Taigi, dviračių mėgėjų nepasitenkinimas kilo ne be pagrindo, nes daugelis naudojamų daiktų gali turėti naujus šeimininkus. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad elektriniai dviračiai ir paspirtukai nėra tik metalo laužas. Juose yra įmontuotos ličio jonų baterijos, kurios taip pat sensta ir kurias būtina atiduoti tinkamam perdirbimui. Aišku, būtina laikytis ir saugumo reikalavimų, nes per ilgas baterijos įkrovimas, pavyzdžiui, paliekant krautis per naktį, gali pažeisti bateriją, ją perkaitinti ar net tapti gaisro priežastimi“, – sako V. Masalienė.

Ličio jonų baterija varomi elektriniai paspirtukai ir dviračiai neteršia aplinkos ir sukelia kur kas mažiau triukšmo, reikalauja mažiau techninės priežiūros nei tradicinis dviratis, motoroleris ar automobilis, nes neturi vidaus degimo variklio ir nereikia keisti ir naudoti alyvos. Jei tradicinės transporto priemonės turi nemažai pavojingų atliekų (filtrų, amortizatorių, akumuliatorių, tepalų ir pan.), tai elektriniai dviračiai ir paspirtukai turi vienintelę pavojingą sudedamąją dalį – ličio jonų bateriją.

„Ličio jonų baterijų, kaip ir jas turinčios įrangos, negalima šalinti į buitinių atliekų konteinerius. Nors ličio-jonų baterijų perdirbimo procesas yra sudėtingesnis nei įprastinių vidaus variklių varomų automobilių akumuliatorių, tačiau ir Lietuvoje turime visą infrastruktūrą šioms atliekoms sutvarkyti“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekos, patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis. Perdirbimo metu gaunamos žaliavos panaudojamos kitų gaminių gamyboje ir tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai. Gyventojai daugiau informacijos, kur priduoti neveikiančius elektroninės įrangos prietaisus ar senas baterijas, gali rasti www.atliekos.lt.