Žiemą daugėja atvejų, kai automobilių transporto priežiūros ir remonto įmonės bei gyventojai patalpas šildo panaudota automobilių alyva, nors tą daryti griežtai draudžiama. Panaudotas tepalas yra stipriai užterštas įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, o už jo deginimą laukia nemažos baudos.
Aplinkos apsaugos agentūra duomenų už 2017 metus neskelbia. 2016-aisiais, valstybinės institucijos duomenimis, gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai patiekė beveik 22 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, o buvo surinkta 4,8 tūkst. jos atliekų, arba šiek tiek daugiau nei penktadalis viso patiekto rinkai kiekio.
Vis tik skaičiuojama, kad Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis yra kur kas didesnis ir gali siekti iki 25-30 tūkst. tonų, o sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų.
„Šiuo metu alyvos atliekos turi neigiamą vertę rinkoje ir šių atliekų turėtojams už panaudoto tepalo sutvarkymą tenka mokėti. Vis dar dažni atvejai, kai autoservisai ar gyventojai, vengiantys papildomų išlaidų, renkasi nelegalų būdą atsikratyti šia atlieka – netinkamą naudojimui alyvą degina ir taip šildo turimas patalpas. Tačiau automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Netinkamai tvarkomas panaudotas automobilių tepalas kelia didelių pavojų aplinkai ir žmonėms. Buitiniuose katiluose deginamos alyvos atliekos į atmosferą išmeta kenksmingas medžiagas, kurias žmonės įkvepia per kvėpavimo takus.
„Panaudoto tepalo deginimas nekenkia aplinkai, jei jis deginamas specialiose aukštos temperatūros krosnyse su specialiais filtrais, kurie išvalo į orą patenkančius teršalus. Nelegalaus deginamo metu automobilių alyvos atliekos išsiskiria tokius sunkiuosius metalus kaip kadmis, chromas, švinas, nikelis, arsenas, varis, cinkas, taip pat – halogenus, sieros dioksidą, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan. Dėl neatsakingumo turime didesnę aplinkos (oro, vandens ir dirvožemio) taršą“, – sako V. Masalienė.
Lietuvos teisės aktai numato, kad už nelegalų alyvos atliekų tvarkymą ir jų deginimą užtraukia gyventojams nuo 250 iki 540 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1 200 eurų.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė taip pat pažymi, kad neteisėtai deginant ar išpilant ant dirvožemio panaudotą tepalą ne tik teršiama aplinka, bet ir sunaikinama antrinė žaliava, netaupomos gamybos sąnaudos. Perdirbus alyvos atliekas gaunama bazinė alyva, o iš jos – pardavimui tinkama alyva. Lietuvoje alyvos atliekos tik surenkamos, o perdirbimui eksportuojamos į užsienį (daugiausia – į Lenkiją).
„Panaudotą automobilių tepalą priima atliekų tvarkytojai, jį galima nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles“, – nurodo atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės priima iš gyventojų nemokamai tik tam tikrą kiekį panaudotos alyvos. Daugiau informacijos apie atliekų pridavimo vietas, sąlygas ir atliekų tvarkytojus galima rasti www.atliekos.lt.
