Populiariuose skelbimų portaluose arba socialiniuose tinkluose pigiai parduodamos arba keičiamos savadarbės, perrinktos ar patobulintos paspirtukų, riedžių ar dviračių ličio jonų baterijos. Šešėlyje veikiantys baterijų „tvarkytojai“ – nekontroliuojami ir kelia realų pavojų žmonių turtui ar net gyvybei. Paspirtukus antrinėje rinkoje įsigiję ar dėl taupumo savadarbes ličio jonų baterijas naudojantys paspirtukų savininkai dažnai nė nesusimąsto, jog šios – tiksinti bomba. Vien pernai birželio–spalio mėnesiais fiksuota 15 jų sukeltų gaisrų.
Pavojų kelia seni įrenginiai
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais į Lietuvos rinką patiekta 3,4 tūkst. elektrinių paspirtukų ir dviračių, kurių vertė – 2,8 mln. eurų. Kasmet į gatves išrieda šimtai naujų paspirtukų, tačiau nemažai naudojama jau pasenusių, natūraliai nusidėvėjusių, galimai mėgėjiškai suremontuotų ir antrinėje rinkoje įsigytų elektrinių transporto priemonių, kurios kelia didžiausią pavojų.
„Įsigyjant ar ilgesnį laiką naudojant paspirtuką, svarbu įvertinti jo bei baterijos būklę. Naudojami pagal paskirtį, su saugia baterija ir mechaniškai nepažeisti, jie yra visiškai saugūs. Bet jei prietaisų baterijos pakeičiamos savadarbėmis, neaiškių „tvarkytojų“ ar naudojamos mechaniškai pažeistos baterijos, kyla grėsmė tiek mūsų sveikatai, tiek turtui“, – įspėjo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.
Vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis elektrinį paspirtuką turėtų būti gamintojo patikimumas, tuomet bus suteikta garantija, taigi, atsiradus gedimų, paspirtuku bus tinkamai pasirūpinta.
„Deja, įvyksta taip, kad atsiradus gedimui paspirtuką taupant apsisprendžiama remontuoti neoficialiuose servisuose arba taisyti patiems. Tai padidina riziką, jog bus panaudotos ne originalios gamintojo detalės. Labai svarbu patikrinti, kad baterija būtų originali ir tinkanti būtent turimam elektrinio paspirtuko modeliui. Naudojant perrinktas ar savadarbes baterijas kyla rizika, jog baterija sukels gaisrą“, – paaiškino V. Masalienė.
Kaip atpažinti pavojų?
Jei tradicinės transporto priemonės turi nemažai pavojingų atliekų (filtrų, amortizatorių, akumuliatorių, tepalų ir pan.), tai elektriniai paspirtukai turi vienintelę potencialiai pavojingą dalį – ličio bateriją, galinčią užsidegti dėl pažeidimo, aplinkos temperatūros ar netinkamo remonto.
Ličio baterijų sukeltas gaisras įsiplieskia staiga ir plinta žaibišku greičiu, įprastai pridaro milžiniškų nuostolių.
Dėl šios priežasties, įkraunant elektrinius paspirtukus, būtina laikytis kelių svarbių taisyklių. Pavyzdžiui, jo nepalikti krautis naktį be priežiūros. Įkrautą įrenginį būtina atjungti nuo elektros tiekimo. Taip pat svarbu naudoti prie įrenginio pridėtą ar patikimo gamintojo įkroviklį – tai leis sumažinti baterijos įkaitimo riziką.
Pastebėjus, jog įkraunamo elektrinio paspirtuko baterijos kaista, išsipūtė, jei įmanoma, reikėtų atjungti elektros tiekimą ir išvežti įrenginį į vietą, kurioje nebūtų žmonių bei degių medžiagų. To nepavykstant padaryti, siūloma, patiems pašalinti iš patalpos ar erdvės, kurioje kraunamas paspirtukas, ir kviesti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Užsidegusios ličio baterijos negalima gesinti vandeniu.
Primena, kaip tinkamai sutvarkyti atliekas
Panaudotos elektrinių paspirtukų, dviračių, motorolerių, riedžių, kaip ir kitų elektronikos įrenginių baterijos turi patekti pas teisėtus atliekų tvarkytojus, nes patekusios pas nelegalius „tvarkytojus“ ar išmestos bet kur, sulūžusios ar kitaip mechaniškai pažeistos, į aplinką gali išskirti itin pavojingų medžiagų, užsidegti ar net sprogti.
Tuo tarpu atliekų tvarkytojai baterijas nukenksmina ir pasirūpina tinkamu jų sutvarkymu ar perdirbimu. Iš baterijų atgautos vertingos medžiagos gali būti panaudotos naujiems gaminiams, tad taip taupomi gamtos ištekliai ir mažinama aplinkos tarša.
Jei elektrinis paspirtukas sugedo, yra pažeistas ar tiesiog yra nebenaudojamas juos ir jų baterijas galima atiduoti perdirbimui įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose elektronikos atliekų priėmimo vietose – „Man rūpi rytojus“ nameliuose. Į juos gyventojai gali atnešti senas baterijas, elektroniką. Įrenginius čia galima pristatyti bet kuriuo patogiu metu. Išeikvotas buityje naudojamas baterijas ir smulkią sugedusią ar tiesiog nebereikalingą elektroniką taip pat galima palikti specialiose talpose prekybos centruose ir biuruose.
„Elektriniai paspirtukai, kaip ir kai kurios kitos elektroninės įrangos atliekos, turi pavojingų elementų ir medžiagų. Dėl to baterijas turinčių paspirtukų negalima išmesti mišrių atliekų konteineriuose. Tiek paspirtukai, tiek ličio jonų baterijos yra perdirbamos. Lietuvoje turime visą infrastruktūrą ir šioms atliekoms sutvarkyti“, – paaiškino V. Masalienė.
Elektromobilių baterijas bei pramonines baterijas galima priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams arba atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Jų vietas rasite internetinėje svetainėje atliekos.lt.
Baterijose ir elektronikos prietaisuose yra medžiagų, kurios pavojingos aplinkai, pavyzdžiui, švino, gyvsidabrio ir kadmio. Miškininkai gamtoje vis dažniau randa išmestų ličio jonų baterijų, o juk šios, irdamos aplinkoje, skleidžia šias pavojingas medžiagas, galinčias pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali prasiskverbti ir į vandens telkinius, žmogaus ar gyvūno organizmą.
Pavojų kelia ne tik baterija
Beje, pasak V. Masalienės, elektrinės susisiekimo priemonės turi ir kitų, dažnai nė nepastebimų ar pamirštamų detalių, kurias, jeigu sugenda, taip pat svarbu tinkamai sutvarkyti.
„Dažnas elektrinio dviračio ar paspirtuko vairuotojas nė nesusimąsto, kad jo susisiekimo priemonės žibintai taip pat priskiriami prie elektronikos atliekų. Kai kurie turi signalizaciją, valdomą pulteliu, o joks pultelis neveikia be baterijų. Į tokias smulkias detales taip pat reikėtų nenumoti ranka. Joms sugedus, būtina jas tinkamai sutvarkyti, kad į aplinką nepasklistų kenksmingos medžiagos ir kiek įmanoma daugiau žaliavų grįžtų į rinką“, – pabrėžia V. Masalienė.
Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
