Planuojantiesiems pirkti elektromobilį, mažiau taršų automobilį, elektrinį paspirtuką ar pan., metai prasidėjo pozityvia žinia – paskelbta, kad tokį įsigiję ir seną automobilį sunaikinti atidavę nuo sausio 16-osios vėl galės kreiptis dėl kompensacijos. Gamtosaugininkai džiaugiasi, kad ši priemonė vėl pagyvins eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimo ir perdirbimo rodiklius. Tačiau viliasi, kad gyventojams ilgainiui susiformuos įprotis atliekomis tinkamai rūpintis ir be kompensacijų ar kitokių paskatų.
VĮ „Regitra“ duomenimis, pernai baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą Lietuvoje buvo išregistruota 23 311 M1 klasės automobilių. Užpernai šis skaičius buvo didesnis – 25 428 automobiliai ir tai buvo didžiausia dėl šios priežasties išregistruotų M1 klasės automobilių dalis per pastaruosius kelerius metus. Specialistai teigia, kad šie skaičiai yra susiję ir su kompensacijomis, kurias galima gauti sunaikinus seną taršų automobilį.
„Pernai automobilių, kurie buvo išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą, skaičius nuosekliai augo pirmus penkis mėnesius. Daugiausiai per visus metus jų buvo gegužę – beveik 4 tūkst. Tačiau birželį tokių buvo daugiau nei dvigubai mažiau – 1778. Dvigubai smukęs sunaikintų automobilių skaičius sutapo su kompensacijų už taršių automobilių sunaikinimą pabaiga. Dabar, kai vėl bus galima pretenduoti į finansines paskatas, sunaikinti atiduodamų automobilių turėtų vėl daugėti“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir Jankoit.
Net nebevažiuojantis automobilis gali tapti vertingu žaliavų rinkiniu
Kodėl taip svarbu, kad nebevažiuojantys, taršūs automobiliai ne riogsotų kur nors pakelėse, pamiškėse ar užimtų taip reikalingas vietas stovėjimo aikštelėse, o būtų tinkamai sunaikinti, paaiškina Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė: „Didelę dalį net nebevažiuojančių automobilių dalių galima perdirbti, atgauti jose esančias vertingas medžiagas ir panaudoti jas pakartotinai.“
Atliekomis tapusiuose amortizatoriuose ir akumuliatoriuose brangių medžiagų – ličio, kobalto, nikelio ir kitų – yra daugiausiai. Tačiau išlydyti ir pakartotinai panaudoti galima ir aliuminius ratlankius, ašis, rankenas bei kitokias metalines automobilių dalis. Gumą iš senų padangų galima panaudoti sporto aikštelių dangoms, kilimėliams, atitvarams ar net batų padams gaminti, o perdirbti panaudotą alyvą apskritai galima neribotą kiekį sykių.
„Tuo tarpu jeigu yra paliekami kur nors pamiškėje, pavieniai atitarnavę amortizatoriai, akumuliatoriai, kuro ir tepalo filtrai tampa itin dideliu aplinkos taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų taip pat išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos, o vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Krūvos gamtoje išmestų senų padangų ne tik darko vaizdą, bet ir kenkia augalams bei gyvūnams. Iš aplinkoje likimo valiai paliktų nebevažiuojančių automobilių taip pat dažnai išbėga įvairūs pavojingi skysčiai, yrančios dalys išskiria kenksmingas medžiagas“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Besikeičiantys įpročiai padeda išsaugoti švarią aplinką
Pasak V. Jankoit, bendromis pastangomis siekiant išlaikyti kuo švaresnę aplinką ir prisidėti prie gamtos išteklių išsaugojimo bei klimato kaitos poveikio mažinimo, sąlygos gyventojams lengvai ir tinkamai tvarkyti atliekas Lietuvoje yra nuolat tobulinamos.
„Pastebime, kad vis daugiau gyventojų propaguoja tvarų gyvenimo būdą, keičia vartojimo įpročius ir stengiasi tinkamai atsisveikinti ne tik su kasdienėmis, buitinėmis atliekomis, bet ir su senais automobiliais, nebereikalinga elektronika ar buitine technika. Judame tinkama kryptimi, tad belieka išlaikyti tęstinumą tiek šviečiant, tiek skatinant gyventojus“, – įsitikinęs V. Jankoit.
Jis primena, kad tinklapyje www.autotvarkymas.lt vienoje vietoje galima rasti informaciją ir apie tai, kur kreiptis dėl ENTP paėmimo, ir užpildyti formą, kad legalūs ardytojai dėl ENTP paėmimo susisiektų patys, ir pranešti, jei kliūva toks automobilis, paliktas bendro naudojimo erdvėse. Tinklapyje www.manrupirytojus.lt galima patogiai vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta iš bet kurios Lietuvos vietos.
O Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.
Šis straipsnis yra Visuomenės informavimo ir poveikio klimato kaitai projekto dalis. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, lėšomis.
Nuotrauka – canva.com.
