Ankstyvas šiųmetis pavasaris išjudino ir gyventojus – pastebimas išaugęs surenkamų atliekų kiekis stambiagabaričių atliekų aikštelėse, kitose elektronikos atliekų surinkimo vietose, teisėti atliekų tvarkytojai sulaukia daugiau skambučių su prašymais seną buitinę techniką išvežti iš namų. Specialistai primena: ypatingą dėmesį tvarkantis namus, garažus ar sandėliukus reikėtų skirti nebereikalingiems elektronikos ir buitinės technikos prietaisams, nes tai – visame pasaulyje sparčiausiai augantis atliekų srautas.
Elektros ir elektronikos atliekų kiekiai auga
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, nuo 2012 iki 2022-ųjų elektros ir elektronikos gaminių tiekimas į Europos Sąjungos (ES) šalis išaugo beveik dvigubai – 2022 metais jų buvo įvežta daugiau nei 14 mln. tonų. Tiesa, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas taip pat augo, per pastarąjį dešimtmetį – nuo 3 iki 5 mln. tonų per metus. Lietuvoje, lyginant pastaruosius kelerius metus, šių atliekų surinkimas kasmet auga maždaug 10 proc. Visgi, skaičiuojant elektros ir elektronikos atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, dar turime, kur pasitempti: jei ES vidurkis – 11 kg, tai Lietuvoje vienam žmogui tenkantis šių atliekų kiekis – 7,6 kg.
2022 metais į Lietuvos rinką įvežtų neįmontuotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kuriuos vartotojai paprastai naudoja buityje, kiekis buvo 675,7 tonos, sutvarkytas kiekis – 417,94 tonos. Vadinasi, nemaža šių atliekų dalis vis dar patenka į komunalinius atliekų konteinerius, o iš jų – į sąvartyną. Vartotojai baterijas iki šiol kaupia namuose ar darbe.
Atsidūrusios gamtoje, kenkia ne tik jai
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė priminė, jog elektronikos įrenginiams patekus į mišrių atliekų konteinerius, o vėliau – į sąvartynus, iš jų į dirvožemį ir vandenį gali išsiskirti švino, gyvsidabrio ir kadmio, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Be to, kartu su elektronika dažnai išmetamos ir ličio jonų baterijos, kurios mechaniškai pažeistos gali užsidegti ar sprogti.
„Elektros ir elektroninėje įrangoje esantys metalai, rūgštys ir kitos kenksmingos medžiagos kelia didelę grėsmę žmogaus sveikatai ir gamtai. Netinkamai ardomi ir irdami įvairūs prietaisai bei buitinė technika į aplinką išskiria ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, ozono sluoksnį ardančių dujų (freonų), nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Išmestos bet kur, tokios atliekos pavojingomis toksiškomis medžiagomis gali užteršti aplinką – vandenį, gruntą, atmosferą“, – įspėjo pašnekovė.
Atgaunama vertingų metalų
Artėjant kovo 20-ajai – Pasaulinei Žemės dienai, kovo 21-ajai – Tarptautinei miškų dienai ir kovo 22-ajai – Pasaulinei vandens dienai, ypač svarbu prisiminti, kaip tinkamai tvarkyti nereikalingus elektronikos prietaisus, baterijas, akumuliatorius ar buitinę techniką bei tokiu būdu prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo, išteklių taupymo ir klimato kaitos problemų sprendimo.
V. Masalienė primena, jog visas elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekas būtina perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams, turintiems reikalingus leidimus, licencijas, galintiems išduoti atliekų priėmimą patvirtinantį dokumentą – tuomet galite būti tikri, jog neteršite savo aplinkos, miškų ir vandens telkinių. Atliekų tvarkytojai juos galės prikelti antram gyvenimui arba perdirbti ir atgauti kuo daugiau vertingų medžiagų.
Perdirbant elektronikos atliekas galima atgauti metalus, plastikus ir kitas vertingas medžiagas, kurios panaudojamos naujų produktų gamybai. „Tinkamas elektronikos atliekų tvarkymas ir perdirbimas yra būtinas siekiant sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai ir taupant vertingus gamtos išteklius“, – atkreipė dėmesį V. Masalienė.
Pavyzdžiui, elektronikos atliekose galima rasti apie 70 cheminės periodinės lentelės elementų. Kuo daugiau atliekų bus panaudota pakartotinai ar perdirbama į naujus gaminius, tuo daugiau gamtos išteklių sutaupysime ir mažinsime taršą.
Iš baterijų atliekų galima atgauti itin vertingų ličio bei kobalto, būtino elektronikos pramonėje.
Atitarnavusiuose laiduose ir kabeliuose yra nesudėtingai perdirbamo vario. Prognozuojama, kad vario poreikis Europoje iki 2030-ųjų padidės šešis kartus, nes jo vis daugiau reikia atsinaujinančios energetikos, elektrinio transporto, aviacijos, gynybos pramonėje.
Nematomose elektronikos atliekose – žaisluose, elektroninėse cigaretėse, dantų šepetėliuose ir panašiuose prietaisuose – taip pat slepiasi daug vertingų medžiagų.
Kur priduoti elektronikos atliekas?
Tie, kurie turi atitarnavusį šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitokios stambios buitinės technikos ir elektronikos, gali užsisakyti nemokamą jos išvežimą. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje, o registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ metu. Projekte „Mes rūšiuojam“ šiuo metu dalyvauja 1942 švietimo įstaigos. 2023–2024 mokslo metais ugdymo įstaigose, bendruomenių pastangomis, buvo surinkta 315 tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 17 tonų baterijų atliekų. Lyginant su 2022–2023 metais surinktų atliekų skaičius padidėjo.
Svarbiausi patarimai pavasario tvarkai
-
Jeigu tvarkydamiesi namus, sandėliukus ar rūsius pririnksite jums nebereikalingų prietaisų, neskubėkite jų išmesti, pirmiausia įvertinkite būklę – galbūt, juos dar galima kam nors atiduoti arba parduoti.
-
Smulkius nebereikalingus elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, ausines, kompiuterių peles, plaukų džiovintuvus, telefonus ir pan., galima atnešti į didesnį prekybos centrą – čia įrengtos specialiai šiai elektronikos kategorijai skirtos talpos.
-
Senoms baterijoms skirtas dėžutes rasite net ir mažiausiose parduotuvėse. Specialias dėžutes galite rasti ir biuruose, įvairiose įstaigose, pavyzdžiui pašto skyriuose, degalinėse ar mokyklose.
-
Nematomos elektronikos atliekos – įvairiausi nebereikalingi vaikiški žaislai: pulteliais valdomi automobiliai, traukinukai, muzikos instrumentai, kalbančios lėlės bei kitokie mirksintys, grojantys, judantys ir pan. žaislai – turėtų keliauti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas smulkiai elektronikai.
-
Nebereikalingos ar neveikiančios skalbimo mašinos, šaldytuvai bei kiti elektronikos ir buitinės technikos prietaisai gali būti išvežami tiesiai iš namų ar biurų – gyventojams bei įmonėms tokia paslauga visiškai nieko nekainuoja.
