Atskleisti pavojingų atliekų tvarkymo užkulisiai

Pirmą kartą Lietuvoje Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, į kuriuos su melagingais parodymais kreipėsi konkurentai, atliko tarptautinį detalų tyrimą dėl pavojingų atliekų tvarkytojo veiklos. Po septynerių metų vykusio teisinio proceso Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad atliekos buvo tvarkomos tinkamai. Šis teisinis procesas taip pat atskleidė didelių atliekų tvarkymo kainų Lietuvoje priežastis.

Šių metų kovo 25 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi panaikino kaltinimus bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ (ATC) direktoriui Erikui Janui Volosevičius ir direktoriaus pavaduotojui Audriui Puškoriui bei bendrovei „Biosistema“.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo tyrimą, kai į jį dar 2012 metų gegužę su melagingais kaltinimais kreipėsi Giedriaus Mikulsko tuomet vadovaujama Elektronikos platintojų asociacija (EEPA), o vėliau – ir Vido Pociaus vadovaujama Nacionalinė atliekų tvarkytojų konfederacija (NATK), kuriai iki tol vadovavo vienos didžiausių šalyje pavojingų atliekų tvarkytojos – Kauno atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ akcininkas Marius Kalėda. Skundą teisėsaugai pasirašęs tuometinis EEPA vadovas G. Mikulskas vėliau įsidarbino „Žalvaryje“, o dabar yra Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius.

„Ikiteisminis tyrimas ir teisinis procesas, kuriuos inicijavo konkurentai, vyko net septynerius metus ir atskleidė ilgametės monopolijos pavojingų atliekų tvarkymo rinkoje buvimo priežastis. Siekiant eliminuoti praktiškai vienintelį konkurentą rinkoje yra pasitelkiami ne tik suinteresuoti verslo atstovai, bet ir nesąžiningi valstybės pareigūnai, buvę regioninių aplinkos apsaugos departamentų vadovai (RAAD) ir medija“, – sako „Atliekų tvarkymo centro“ direktoriaus pavaduotojas A. Puškorius.

Pavyzdžiui, buvusi Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vedėja, aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ partnerė Marija Lippa teikė ikiteisminiam tyrimui melagingas išvadas ir vėliau buvo nušalinta nuo bylos dėl sąsajų su tiesioginiais ATC konkurentais, tarp kurių yra ir „Žalvaris“. Tuometinis Vilniaus RAAD vadovas Marius Švaikauskas, galimai siekdamas sumažinti ATC konkurencingumą rinkoje, neteisėtai inicijavo net 43 ATC patikrinimus per 2016 metus, kai paprastai įmonės tikrinamos du ar tris kartus per metus. Su politine korupcijos byla susijęs žurnalistas Tomas Dapkus taip pat kelerius metus tendencingai darė didelį spaudimą teisėsaugai, politikams ir visuomenės nuomonei.

„Organizuotas melagingas informacijos teikimas ne tik klaidino teisėsaugą, klientus, visuomenę, bet ir iškraipė pavojingų atliekų tvarkymo rinką bei padarė daug žalos bendrovei. Potencialūs klientai vengė turėti verslo ryšių su ATC ir dėl to rinkosi konkurentus – M. Kalėdos kontroliuojamus „Žalvarį“ ar metalo laužo supirkimo įmonę „Lietmetas“, potencialūs investuotojai atsitraukė, įmonė stabdė plėtrą. Pagaliau žalą patyrė valstybė ir pats pavojingų atliekų tvarkymo sektorius“, – sako A. Puškorius.

Kas kelia atliekų tvarkymo kainą?

„Biosistemos“ direktoriaus Povilo Baltusevičiaus teigimu, pavojingų atliekų tvarkymo kaina Lietuvoje yra ganėtinai didelė ir tam įtakos turi keletas priežasčių.

„Lietuvos pavojingų atliekų tvarkymo rinkoje neturime nei vieno pasaulinio žaidėjo kaip „Kuusakoski“, „Ragn-Sells“, „Stena“ ir panašiai, o tie, kurie buvo, pasitraukė. Tai, kad rinkoje veikia praktiškai lietuviško kapitalo įmonės rodo, kad turime problemų su verslo bei konkurencine aplinka ir tai turi įtakos atliekų tvarkymo kainoms. Kita vertus, ne paslaptis, kad leidimo, licencijos ir kitų dokumentų gavimas pavojingų atliekų tvarkymo įmonei užtrunka daugiau nei vienerius metus. Pertekliniai reikalavimai, biurokratinės kliūtys ir didelė administracinė našta taip pat atbaido potencialius rinkos dalyvius“, – sako P. Baltusevičius.

„Žalvaris“ ir „Lietmetas“ per susijusius asmenis daro didelę netiesioginę įtaką ir valstybės pavojingų atliekų tvarkymo politikos formavimui. Pavyzdžiui, bendrovė „Ekokonsultacijos“ nuolat dalyvauja ir laimi Aplinkos ministerijos

skelbiamus konkursus, rengia valstybės atliekų tvarkymo strategijas, analizes ir kitus valstybinio bei regioninio lygio su atliekų tvarkymu susijusius dokumentus. Įtaka valstybės ir privačiam sektoriams daroma ir per kasmet organizuojamą Atliekų tvarkymo forumą.

„Akivaizdu, kad tai yra privačių ir viešųjų interesų konfliktas, kuris kelia pavojų pavojingų atliekų tvarkymo rinkai. Kyla grėsmė turėtų rinkos monopolį ir atliekų tvarkymo kainų šuolį“, – sako „Biosistemos“ vadovas.

Ikiteisminį tyrimą inicijavusi EEPA ir Nacionalinė atliekų tvarkytojų konfederacija taip pat bandė diskredituoti Gamintojų ir importuotojų asociaciją, tačiau tyrimas asociacijos atžvilgiu buvo nutrauktas.