Kaip modernūs elektroniniai prietaisai kenkia planetai
Sunku įsivaizduoti žmogų šiuolaikiniame pasaulyje be mobiliojo telefono rankoje. Išmanieji telefonai ir kompiuteriai pakeitė mūsų bendravimą, darbą, mokymąsi, dalinimąsi naujienomis ir net laisvalaikį. Elektroninė įranga tapo dar svarbesnė, kai dėl COVID-19 pandemijos perkėlėme susitikimus, mokymosi procesą ir socialinius ryšius į internetą. Tačiau priklausomybė nuo elektronikos reikalauja didelių aplinkosaugos išlaidų, pradedant mineralų kasyba ir baigiant naudotų prietaisų utilizavimu.
Dėl vartotojų konkuruojantys elektronikos gamintojai nuolat pateikia į rinką naujausios technologinės įrangos. Vartotojai negali atsispirti našesniems ir daugiau atminties turintiems kompiuteriams bei išmaniesiems telefonams, modernesniems fotoaparatams ir pan. Tačiau nuolatinis elektroninės įrangos atnaujinimas sukelia vis daugiau iššūkių pasaulyje. Vien 2019 metais pasaulio gyventojai išmetė 53 mln. tonų elektroninių atliekų.
JAV Jeilio universiteto ir Ročesterio technologijos instituto mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip vartotojų elgsena ir technologinės naujovės daro įtaką perkamoms elektronikos prekėms, kiek jos yra naudojamos ir kaip ši įranga yra pakartotinai naudojama ar perdirbama.
Tyrėjai palygino elektroninių gaminių pardavimo nuo 1950-ųjų iki šių dienų duomenis. Jie taip pat išardė beveik 100 įrenginių, pradedant pasenusiomis vaizdo kameromis ir baigiant šių dienų išmaniaisiais telefonais, kad pasvertų ir apskaičiuotų juose esančią medžiagą.
Tyrimas parodė, kad šiuo metu JAV namų ūkiai sukuria apie 10 % mažiau elektroninių atliekų pagal svorį, nei jų buvo sukurta per patį piką 2015 metais. Didelė staigmena tyrėjams buvo tai, kad JAV namų ūkiai pagamina mažiau elektroninių atliekų pagal svorį dėl kompaktiško gaminių dizaino ir skaitmeninių naujovių. Pavyzdžiui, išmanusis telefonas veikia kaip „viskas viename“ telefonas, kamera, MP3 grotuvas ir nešiojama navigacijos sistema. Plokščiaekraniai televizoriai yra maždaug 50 proc. lengvesni nei dideli katodinių spindulių kineskopų televizoriai ir juose nėra švino, o išmanieji telefonai ir lengvesni nešiojamieji kompiuteriai pakeitė stalinius kompiuterius.
Tačiau tyrimas parodė ir blogąją pusę: kai kurios technologinės naujovės, mažinančios elektronikos atliekų srautą, apsunkina šios įrangos taisymą ir perdirbimą. Gamintojai, norėdami pagaminti lengvus gaminius, sukūrė miniatiūrinius komponentus ir suklijavo detales, todėl elektronikos prietaisus sunkiau taisyti ir juos perdirbti yra brangiau. Elektroniniuose prietaisuose esančios ličio jonų baterijos kelia dar vieną problemą: jas sunku išimti, o transportavimo ar perdirbimo metu jos gali net sukelti gaisrą.
Vartotojų mėgstamos populiarios funkcijos – greitis, ryškūs vaizdai, jautrūs jutikliniai ekranai ir ilgas baterijos veikimo laikas – priklauso nuo tokių metalų kaip kobaltas, indis ir retųjų žemės metalų, kuriems išgauti reikia daug energijos ir išlaidų. Šiuolaikinės atliekų perdirbimo technologijos dar negali visų metalų pelningai atgauti, nors naujų technologijų jau atsiranda.
„Netinkama naudojimui elektros ir elektroninės įranga pirmiausia yra vertinga kaip ištekliai (auksas, sidabras, paladis ir kiti metalai) ir tik po to – atlieka. Šios įrangos perdirbimas taupo gamtos išteklius ir mažina žalą aplinkai. Kita vertus, norint pasiekti pažangą, būtina kurti tokius elektroninius prietaisus, kuriuos būtų lengviau taisyti ir naudoti pakartotinai, o vartotojus įtikinti įrangą vartoti kuo ilgiau. To siekia ir Europos Sąjunga, įgyvendinanti Europos žaliąjį kursą“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Elektroniniai prietaisai, patekę į sąvartynus, sukelia žalą aplinkai dėl juose esančių pavojingų medžiagų kaip, pavyzdžiui, švinas ar gyvsidabris, kurie gali prasiskverbti į požeminį vandenį ir kelti pavojų žmonių bei laukinių gyvūnų sveikatai.
„Elektronikoje yra retų mineralų ir tauriųjų metalų, išgautų socialiai ir ekologiškai pažeidžiamose pasaulio vietose. Pakartotinis naudojimas ir perdirbimas ne tik gali sumažinti retų žaliavų paklausą, bet ir sukurti naujų darbo vietų bei pajamų srautą“, – sako A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Gyventojai, kuriems kyla klausimų, kur ir kokiomis sąlygomis pristatyti senus elektroninius gaminius bei kitas atliekas, informaciją gali rasti jiems skirtoje internetinėje svetainėje www.atliekos.lt.
